Dešimt Dailės terapijos studijų programos metų

Šiais metais pirmoji ir vienintelė Lietuvoje Dailės terapijos magistro studijų programa švenčia savo įkūrimo dešimtmetį. Šį jungtinį projektą puoselėja dviejų Kaune įsikūrusių aukštųjų universitetinių mokyklų: Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) ir Vilniaus dailės akademijos (VDA) Kauno fakulteto specialistai. Studijų programa organizuoja kasmetę tarptautinę mokslinę konferenciją, pritraukiančią tiek Lietuvos mokslininkų, tiek ir užsienio dailės terapijos profesionalų, greta teorinių žinių siūlančių praktinių įgūdžių lavinimo užsiėmimų.

Programos atstovų pastangomis pradėjo funkcionuoti diplomuotus Lietuvos dailės terapeutus vienijanti organizacija „TerapiArta“, kuriai vadovauja prieš penkmetį šios programos studijas baigusi, o dabar joje specialybės dalykus dėstanti lektorė Aušra Sebeikaitė. Ji deleguota atstovauti programai platformoje ECArTE (European Consortium for Arts Therapies Education), populiarinančioje Lietuvos dailės terapeutų pasiekimus tarptautiniu lygiu. Už menines kompetencijas atsakingi dailės terapijos studijų specialistai sistemingai rengia programos dėstytojų, magistrantų ir absolventų dailės parodas. Pirmiausia čia minėtina tapytoja dr. Jovita Varkulevičienė, nuolatinė kuratorė ir geroji parodų dvasia.

Šiųmetė, jubiliejinė, konferencija buvo skirta programos sukaktuvėms paminėti, pasidžiaugti pasiektais rezultatais, pademonstruoti per dešimtmetį parengtų dailės terapijos specialistų profesinę patirtį, kitus mokslinius gebėjimus. Pirmoje konferencijos dalyje kalbas sakė kuruojančių institucijų vadovai prof. Jonas Audėjaitis, VDA Kauno fakulteto dekanas, ir prof. dr. Raimundas Kubilius, LSMU Reabilitacijos klinikos vadovas. Išsamų pranešimą, skirtą Dailės terapijos studijų programos dešimtmečiui Lietuvoje apžvelgti, skaitė dr. Jolita Rapolienė, ilgametė programos vadovė, studijų komiteto pirmininkė, be kurios pastangų sklandus šios programos funkcionavimas tiesiog neįsivaizduojamas. Prisiminimais dalijosi programą ruošusios darbo grupės dalyviai, pirmiausia jos pirmininkas doc. Algimantas Kimtys, taip pat dr. Rūta Lukošaitytė, viena iš dailės terapijos Lietuvoje pradininkių, drauge su kolegomis prisidėjusi kuriant LSMU ir VDA jungtinę magistrantūros studijų programą „Dailės terapija“. Taip pat ji skaitė mokslinį pranešimą apie metafizines ir pasąmonines individo sveikatinimo prielaidas. Garbė moderuoti renginį teko šių eilučių autoriui, taip pat dalyvavusiam programą rengusioje darbo grupėje, kartu su VDA Kauno fakulteto Humanitarinių mokslų katedros vedėja doc. dr. Vaida Almonaityte-Navickiene, studijų programoje atstovaujančia Dailės akademijos administracijai.

Dailės terapijos programos absolventės ne tik skaitė pranešimus, bet paskutinėje konferencijos dalyje vedė praktinius užsiėmimus.

Sveikinimo kalbą ir įvadinį konferencijos pranešimą pristatė Didžiosios Britanijos psichologų draugijos, taip pat Konsultavimo ir psichoterapijos asociacijos (BACP) narys psichologas, dailės terapeutas dr. Janekas Dubowsky, didelis Lietuvos ir šios programos specialistų draugas, be kurio patarimų, kitos sisteminės pagalbos Dailės terapijos programa Lietuvoje vargu ar būtų tarptautinius standartus atitinkančios kokybės ir gautų aukščiausius akreditacinius įverčius. Sveikinimo kalbą konferencijos dalyviams atsiuntė dr. Margaret Hills de Zarate, Karalienės Margaret universiteto Edinburge vyresnioji garbės dėstytoja, nuolatinė tarptautinių dailės terapijai skirtų konferencijų Lietuvoje pranešėja.

Ypač norisi pasidžiaugti, kad didžioji renginio dalis buvo skirta programos ruoštiems specialistams, pademonstravusiems mokslinį lygį, nelabai nusileidžiantį jų mokytojų ar programos steigėjų kompetencijoms. Dailininkė grafikė G. Duobienė, iliustruotų knygų vaikams autorė, dalijosi žiniomis apie dailės terapijos taikymą pasirinktoms vaikų grupėms; tapytoja J. Rinkevičienė, dirbanti dailės terapeute LSMU Kauno klinikų Vaikų reabilitacijos ligoninėje „Lopšelis“, klausytojams atskleidė kasdienių praktinių užsiėmimų ypatumus; dekoratyvinės plastikos ir stiklo menininkė, dailės terapeutė, LDTA tikroji narė G. Markauskienė konferencijoje skaitė pranešimą apie patirtis, sukauptas dirbant Kauno negalią turinčių asmenų centre „Korys“. I. Musulienė, LSMU ir VDA Dailės terapijos studijų programos absolventė ir lektorė, Akmenės sveikatos centro darbuotoja, skaitė pranešimą ir vedė praktinį seminarą: „Blerbti, tūtuoti, žvangėti – kaip žmogus gali skambėti? Aš kaip muzikos instrumentas“. Psichologė, dailės terapeutė V. Racevičienė, teikianti paslaugas Kėdainių rajono visuomenės sveikatos biuro klientams, supažindino klausytojus su dailės terapijos taikymo galimybėmis.

Kone visos dailės terapijos programos absolventės ne tik skaitė pranešimus, bet paskutinėje konferencijos dalyje vedė praktinius užsiėmimus, tradiciškai susilaukusius išskirtinio konferencijos svečių dėmesio. Dailės terapeutė, gamtos terapijos praktikė, menininkė V. Virbalaitė skaitė pranešimą ir vedė praktinį seminarą „Apskritimai kaip savastis“. M. Tekutienė, dirbanti su besilaukiančiosiomis, patyrusiomis gimdymo traumą, krizinį ar nutrūkusį nėštumą moterimis, skaitė pranešimą ir vedė praktinį užsiėmimą „Poreikiai“. Dailės terapijos programos absolventė R. Pribušauskienė skaitė pranešimą apie užsitęsusio gedėjimo problematiką, vedė praktinį seminarą „Koliažo technika dailės terapijoje. Aš ir kitas“. Sveikatos psichologė, LSMU ir VDA magistro studijų programos „Dailės terapija“ lektorė N. Gruodienė vedė praktinį seminarą „Kūrybinių metodų taikymas gydant priklausomybių ligas“. Keramikė, dailės terapeutė I. Rudokaitė, ypatingą dėmesį skirianti molio galimybėmis dailės terapijoje, vedė praktinį seminarą „Skrydis virš vandenyno“. Sertifikuota Europos psichologė, meno terapijos specialistė J. Cechanovičė vadovavo praktiniam seminarui „Kūrybinių metodų naudojimas problemų sprendime“.

Reikia pridurti, kad aukštųjų studijų rinką Lietuvoje neseniai papildė Vilniuje pradėjusi veikti gimininga studijų programa, kreipianti dėmesį į įvairias meno terapijos sritis, ne tik į dailės terapiją. Galima pasidžiaugti, kad nuo tol ne viena, bet dvi giminingos, nors netapačios studijų programos ruošia meno terapijos kompetencijų specialistus, inspiruoja naujus darbo rinkos poreikius. Konferencijoje praktinį seminarą vedė Vilniaus studijų programos absolventė M. Taujenienė, muzikos terapeutė, šiuo metu – Vilniaus universiteto psichodinaminių studijų praktikė.

Kone visi per dešimtmetį studijų programą Kaune baigę dailės terapeutai rado vietą darbo rinkoje, patvirtindami teigiamą studijų kokybės ir rinkos poreikių sąveiką. Ištęstinių studijų formatas, kurtas kaip papildoma galimybė tiems, kas nori studijuoti ir tęsti ankstesnes profesines veiklas, pasirodė gyvybingesnis ir labiau pageidautinas, nes didelė stojančiųjų dalis dailės terapijos studijas Kaune vertina kaip galimybę įgyti papildomų kompetencijų greta jau turimų.



NAUJAUSI KOMENTARAI

Malagiai

Malagiai portretas
Vilniaus universitetas Medicinos fakultetas turi ir dailės, ir muzikos, ir dramos ir judesio magistrantūras.
VISI KOMENTARAI 1

Galerijos

  • Pažadėtas orumas
    Pažadėtas orumas

    Vakar paskutiniu metiniu pranešimu atsisveikino senasis naujasis Prezidentas, jau po poros savaičių pradėsiantis antrąją kadenciją. Ar Jo Ekscelencija pasakė tai, ką tikėjosi išgirsti piliečiai; ar piliečiai išgirdo tai, ką Jo ...

  • Į frontą – ant piliečių nugarų
    Į frontą – ant piliečių nugarų

    Net vardan 3 proc. BVP gynybai Seimas veltėdžių nevaikys – jokių viešojo sektoriaus reformų nebus. Riebiai pavalgę ponuliai toliau galės vėdinti vidurius savo tuščiuose postuose, už valdiškus pinigus važinėti į egzistenc...

    5
  • Perspėjimas lietuviams
    Perspėjimas lietuviams

    Šis birželis itin dosnus sporto įvykių. Daugelis dar nespėjome pamiršti krepšinio arenų stogus Lietuvoje kilnojusios LKL finalų serijos, pasibaigusios sensacingu Kauno „Žalgirio“ nuopuoliu. Šiandien įsisuka jau a...

    30
  • Rakštis Vovos pasturgalyje
    Rakštis Vovos pasturgalyje

    Atslinkus 1918-ųjų spaliui, Vladimiras Iljičius Uljanovas (1870–1924) nusprendė esąs atsigavęs po tų pačių metų rugpjūtį vykusio pasikėsinimo sukeltų psichinės ir fizinės sveikatos komplikacijų bei ignoruodamas kūno skleidžiamus signal...

    10
  • Motiejuko ugdymas
    Motiejuko ugdymas

    Daugelis ieškome asmeninio ryšio su dirbtiniu intelektu, nes aišku, kad šis dirbtinis Molio Motiejukas auga ne dienomis, o valandomis ir taps milžinu, su kuriuo draugauti apsimoka. ...

    4
  • Pasirinkimo laisvė
    Pasirinkimo laisvė

    Kai paaiškėjo, kad Europos Parlamento (EP) rinkimuose sėkmingai spurtavusį „valstietį“ A. Verygą Seime pakeis ekonomistė J. Rojaka, kuri išsyk pareiškė siekį jungtis prie Demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos&ldqu...

    1
  • Kodėl Baltijos jūros vanduo ne toks kaip Graikijos paplūdimiuose?
    Kodėl Baltijos jūros vanduo ne toks kaip Graikijos paplūdimiuose?

    Ar kada nors pasvajojote, kad, atvykę į Baltijos pajūrį, galėsite džiaugtis turkio spalvos skaidria ir šilta jūra? Neabejoju, kad taip. Taip pat neabejoju, kad mūsų nuostabi ir išskirtinė Baltija traukia savo unikalumu – ne veltui...

  • Kur mūsų valstybės lyderis?
    Kur mūsų valstybės lyderis?

    Jau ketvirtą dešimtmetį gyvename laisvi ir gyvenimas tikrai gerėja, norime ar ne tai pastebėti. Galime laisvai keliauti po visą pasaulį (kas – privačiu lėktuvu, kas – autostopu), galime nemokamai gydytis (vieniems eilėje reikia pala...

    8
  • Žvaigžės įpareigoja
    Žvaigžės įpareigoja

    Kultūrų kryžkelėje susiformavusios mūsų kulinarijos tradicijos nėra gurmanų prakeiksmas, galime pagaminti ir kai ką subtilesnio nei puskilograminiai cepelinai. Tai pagaliau sužinojo ir pasaulis. Lietuvos viešojo maitinimo įstaigoms skirti &bd...

  • Biudžeto eurai nyksta tyliai. Ir oriai
    Biudžeto eurai nyksta tyliai. Ir oriai

    Šie metai bus pirmieji, kai daugiau žmonių išeis į pensiją, nei ateis į darbo rinką. Tokią bauginančią žinią paskelbė Tarptautinio valiutos fondo misijos Lietuvoje vadovas B. Gracia. ...

    15
Daugiau straipsnių