Automobilį vairuojantis bekojis – optimistas

V.Moskvičiovas vėl ragina vaišintis, šypsosi, prisipažindamas, kad jis daug valgyti negali – meta svorį, buvo priaugęs iki 100, o dabar sveria apie 90 kg.

Gurkštelėja arbatos ir vėl tęsia apie keliones: maistą dažniausiai perka iš musulmonų – skanus, Ukrainoje už 400–500 grivinų (apie 20 JAV dolerių) restorane prisivalgo keturiese skaniausių šašlykų.

"Musulmonai Ukrainoje, Rusijoje draugiški, vaišingi, turguje skanius arbūzus pardavinėja... – netyčia  sudaužo puodelio aselę. – Ai, šukės laimę neša, nieko tokio. Vaišinkitės, vaišinkitės."

Išlikti žmogumi

Jis daug šypsosi – ašaras paliko Afganistane, Černobylyje, Tadžikistane, Spitake, kai karo pramonei skirtais kamazais ir vilkikais, veždamas karstus su žmonių likučiais, dirbo supamas radiacijos, apšaudomas, vaikščiojo tarp lavonų po žemės drebėjimo.

"Mačiau visko, užtenka. Laimė, jau nesapnuoju. Ir daugiau nereikia karo. Ir nebus karo, nebus didelio bum. Tie, kurie gąsdina labiausiai, iš ginkluotės uždirba didelius pinigus – tai jiems verslas, jie darosi pinigus maišais", – įsitikinęs Kaune gimęs rusas.

Pastebėjus rusų kariškio kepurę, mostelėja ranka – atsivežta dovana. "Bendravau su pažįstamu generolu", – paaiškina.

"Mačiau per televiziją į Kauną atvykusį rankų ir kojų neturintį Nicką Vujicicių, – peršoka į kitą temą. –  O čia tai žmogus! O žmogaus priedermė – gyventi ir bet kokios būklės išlikti žmogumi."



NAUJAUSI KOMENTARAI

Anonimas

Anonimas portretas
Sėkmės Volodiai, tai tikrai legendinis žmogus, tik jo keistumai daugelį verčia sarmatlyvai nusukti akis į šoną.
VISI KOMENTARAI 1

Galerijos

Daugiau straipsnių