- Kauno.diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Nacionalinio Kauno dramos teatro Rūtos salėje režisierius Antanas Obcarskas ir kūrybinė komanda pasinėrę į spektaklio pagal Stanisławo Ignacy Witkiewicziaus, kitaip žinomo kaip Witkacy, pjesės "Batsiuviai" repeticijas. Darbai vyksta, o premjeros datą ir formą nulems karantinas.
XX a. kūrėjo etalonas
Šis pastatymas – tai NKDT ir teatro "Utopia" koprodukcija. Taip pat pastatymas realizuojamas kartu su Lenkų kultūros institutu Vilniuje ir Adomo Mickevičiaus fondu.
Witkacy – viena spalvingiausių lenkų kultūros asmenybių – filosofas, meno teoretikas, rašytojas, dramaturgas, fotografas, tapytojas. Jo kūrybą sunku klasifikuoti, tačiau ji yra arčiausiai ekspresionizmo, dažnai priartėja prie siurrealizmo. Daugeliu atžvilgių Witkacy kūryba artima Franzo Kafkos dvasiai.
Jį galima laikyti absurdo teatro pirmtaku – Witkacy darbai išsiskyrė ne tik keistenybėmis ir rafinuotumu, bet ir noru atspindėti naujas realijas, naujus mokslo ir technikos požiūrius, jų įtaką asmenybei.
Witkacy dažnai vadinamas XX a. menininko etalonu – nesuvaldoma energija, nuolat griūvantis gyvenimas, susidūrimai su mirtimi, vienatvė, neišsemiami kūrybiniai užmojai, pamišimas, depresija, narkotikai ir ištisas lobynas literatūros bei vaizduojamojo meno kūrinių.
Witkacy lemtis, deja, tragiška – 1939 m., įsibėgėjant Antrajam pasauliniam karui, bandė užsirašyti į savanorius, tačiau dėl amžiaus ir sveikatos būklės nebuvo priimtas. Sužinojęs apie Rusijos invaziją į Lenkiją, savanoriškai pasirinko pasitraukti iš gyvenimo ir nelaukti ateities, nes, jo manymu ji negali būti niekaip geresnė. Kai kas jo mirtį laiko dar viena menininko kūrybine akcija. 1994 m. Lenkijos kultūros ir nacionalinio paveldo ministerija nusprendė ekshumuoti menininko kapą. Atlikti genetiniai testai parodė, kad Zakopanėje buvo palaidotas nežinomos moters kūnas. 2010 m. Lenkijoje buvo parodytas dokumentinis filmas "Mistifikacija", kurio autorius Jacekas Koprowiczius teigia, kad Witkacy savo mirtį inscenizavo ir suklastojęs tapatybę gyveno Lenkijoje iki 1968 m.
Visuomenės kritika
Pjesė "Batsiuviai" laikoma geriausiu Witkacy kūriniu teatrui. Paskutinis Witkacy gyvenimo ir kūrybos dešimtmetis, sutapęs ir su visai Europai sunkiu laikotarpiu dėl ryškų pėdsaką XX a. istorijoje palikusio globalinio konflikto, buvo kupinas pesimizmo ir nerimo. Menininkas įžvelgė bundančius totalitarizmo demonus ir baiminosi dėl niūrios ateities – pjesė "Batsiuviai" tai puikiai atskleidžia.
"Batsiuviai" yra tarp realybės ir absurdo balansuojantis spektaklis-vizija, kuriame kūrėjai klausia, ką veikia batsiuviai, kai batų siūti daugiau nebereikia? Šiandien batų yra tiek daug ir jie atkeliauja iš taip toli – dažniausiai iš Tolimųjų Rytų, ir, panašu, pačių batsiuvių tiesiog niekam nebereikia – kaip kokios atgyvenusios profesijos ar pagyvenusio žmogaus. Kas yra batai batsiuviams, kurie nebesiuva batų?
Witkacy diagnozuoja žiaurią tiesą – vieninteliai nesikeičiantys dėmenys kasdienybėje yra nuobodulys ir nepasitenkinimas esama situacija.
Pagrindinė spektaklio tema yra visuomeninių situacijų ir individo asmeninės būklės pasikeitimai prieš ir po revoliucijų – kai batsiuviams nebereikia siūti batų, jie įvykdo revoliuciją ir paima valdžią. Jie buvo engiami ir nebereikalingi, o dabar yra valdantieji, bet ar jie gali ką nors pakeisti? O gal taip pat susirgs savo engėjų dvasios ligomis?
Nepaisant revoliucijų, Witkacy diagnozuoja žiaurią tiesą – vieninteliai nesikeičiantys dėmenys kasdienybėje yra nuobodulys ir nepasitenkinimas esama situacija. Dabarties pasaulis panašus į Witkacy "Batsiuvių" pasaulį – stiprėja nuobodulys, revoliucinės nuotaikos ir nepasitenkinimas. Kokia revoliucija laukia mūsų?
Įžvelgti šviesą
Nors pastaraisiais dešimtmečiais Witkacy yra greta Witoldo Gombrowicziaus ir Sławomiro Mrożkos – dažniausių verčiamų, statomų ir interpretuojamų lenkų menininkų, Lietuvoje bandymų perkelti į sceną sudėtingus jo tekstus nebūta daug. Ar tai lėmė tai, kad ilgą laiką trūko Witkacy pjesių vertimų, ar tai, kad jo kūryba, kaip teigė teatro kritikas Egmontas Jansonas, yra sudėtinga, "ne mūsų teatro nosiai", tačiau pirmasis spektaklis pagal Witkacy pjesę "Mažame dvarely" pasirodė tik 1993 m. Panevėžio dramos teatre (rež. Saulius Varnas).
Nacionalinio Kauno dramos teatro pasirinkimą palengvina ir dabartiniai Irenos Aleksaitės vertimai – "Batsiuvių" ypač sudėtingas ir naujadarų pilnas tekstas įgavo savo unikalų skambesį lietuvių kalba. Kaip pjesės skaitymuose sakė pati I.Aleksaitė, Witkacy mokėjo daug kalbų, tad jų žodžius naudojo ir "Batsiuvių" tekste sulenkindamas.
2018 m. Lietuvai ir Lenkijai minint nepriklausomybės atgavimo šimtmečius, buvo išleista Witkacy kūrybą pristatanti knyga "Witkacy. Plėšrūniškas protas" (Lenkijos instituto Vilniuje, Adomo Mickevičiaus instituto Varšuvoje ir Witkacy instituto projektas kartu su leidykla "Aukso žuvys"), kurioje pirmą kartą pristatoma menininko kūryba (tekstai, tapyba, fotografija), publikuojami trijų pjesių, romano ištraukos, fragmentų vertimai į lietuvių kalbą, taip pat lenkų ir lietuvių tyrinėtojų tekstai.
"Nūdiena skatina į Witkacy žiūrėti kaip į vizionierių, o pjesę perteikti per komedijos prizmę, nevengiant absurdo ir ironijos elementų. Norisi akcentuoti ne tamsą, o šviesą", – sako režisierius A.Obcarskas.
Jam talkina dramaturgas Laurynas Adomaitis, scenografė Lauryna Liepaitė, kostiumų dailininkas Juozas Valenta, kompozitorius Rolandas Venckys, videomenininkė Saulė Bliuvaitė. Spektaklyje vaidina Gytis Ivanauskas, Saulius Čiučelis, Deividas Breivė, Mantas Bendžius, Augustė Šimulynaitė, Tomas Erbrėderis, Egidijus Stancikas, Marius Karolis Gotbergas, Saulė Sakalauskaitė, Aistė Zabotkaitė.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Antropomorfiniai portretai, arba Gyvūnai scenoje2
Dailininkė Eva Mili (Eva Miliūnienė) gruodžio antroje pusėje surengė personalinę parodą, išsiskiriančia intriguojančiu, žaismingu pavadinimu – „Uodeguotieji puošiasi“. ...
-
Pirmą kartą Kaune – baletas su holograminėmis vaizdo instaliacijomis ir visiems žinoma muzika2
Baltijos baleto teatras (BBT), švenčiantis penkioliktą jubiliejinį sezoną, sausio 29 d. pirmą kartą atvyksta į Kauno kultūros centro Girstučio padalinį su karštu ir temperamentingu projektu „Karmen“, kurį šaltą žie...
-
Teatralizuotas Dianos Behm žmonių ir gyvūnų pasaulis
Verslo parke „Aušra“ iki pat kovo 6-osios veikia tapytojos Dianos Behm personalinė darbų paroda. ...
-
Nuotykis norintiems ištirpti arba išsiskirti minioje
Nacionalinio Kauno dramos teatro (NKDT) Ilgoji salė pasipildė naujoku – spektakliu „Minia“, leidžiančiu patirti buvimo žmonių minioje būsenas. ...
-
Muzikos, žodžio ir vaizdo apeigos M. K. Čiurlioniui
Jubiliejinius kompozitoriaus ir dailininko Mikalojaus Konstantino Čiurlionio metus koncertinė įstaiga „Kauno santaka“ pradeda muzikiniu triptiku / atbalsių ciklu „Čiurlionio pagarbinimai“. Trijų skirtingų programų muzikinę dėl...
-
Kultūros ir sporto renginiai sausio 6–11 d.
Sausio 6 d. Piliuonos gimnazija, Taurakiemio biblioteka, seniūnija, laisvalaikio salė: 10 val. – Trijų Karalių šventė, edukacija-vaikštynės. Dalyvauja Samylų kultūros centro folkloro ansamblis „Samylų senoliai“. Batn...
-
Kas spalvotesnis už juodą ir baltą spalvas?2
Prisimenant 2023-iųjų parodą „Juoda / Balta“, vykusią Lietuvos dailininkų sąjungos Kauno skyriaus galerijoje „Drobė“, ir lyginant ją su šiuo metu veikiančia paroda, apima malonus lengvumo jausmas. Ne tik dėl galerinės ...
-
Litvakai: čia ir ten10
Litvakai, jų kultūrinis palikimas – šiandien viena populiariausių temų. Džiugu, kad ši dailės srovė atgimsta ir vis dažniau sulaukia asmenio kolekcininkų susidomėjimo ne tik Lietuvoje, bet ir pasaulyje. Šį kartą kolekcin...
-
Kaune – nemokami Europos kultūros kanalo ARTE koncertai6
Vis dar vyraujant šventinei nuotaikai, Kauno miesto simfoninis orkestras kviečia į įspūdingus didžiausio Europos kultūros kanalo ARTE koncertus. ...
-
Tapytojų kelionė žvaigždžių takais1
Raudondvario dvaro Menų inkubatorius naujuosius metus pasitinka tapytojų Simonos Juškevičiūtės ir Raimundo Dzimidavičiaus jungtine paroda „Žvaigdžių takais“. ...