- Gražina Dainauskienė, muzikologė
- Teksto dydis:
- Spausdinti
-
Kryptis: operos statytojai nesileido į dažnai prieštaringai vertinamas siužeto paralelių su nūdiena paieškas – pasirinkta klasikinė interpretacija.
-
Sezono pradžiai – G. Verdi operos egzaminas (recenzija)
-
Sezono pradžiai – G. Verdi operos egzaminas (recenzija)
-
Sezono pradžiai – G. Verdi operos egzaminas (recenzija)
Kauno valstybiniame muzikiniame teatre (KVMT), kurį laiką dėl remonto paragavusiame ir klajojančio teatro duonos, pasitinkant Kalėdas vėl suskambo muzika. Po išblaškyto pernykščio sezono teatro kolektyvas į savąją sceną sugrįžo su iššūkiu: sezono atidarymui pasirinkta Giuseppe's Verdi opera "Makbetas" – solidus veikalas bet kuriam teatrui.
Prie šekspyriškojo tragizmo kompozitorius pirmą kartą pasuko jau brandžiame kūrybinio kelio etape, sukūręs ryškią ir sudėtingą operą, keliančią statytojams ir atlikėjams nemenkų režisūrinių ir muzikinių uždavinių bei sprendimų paieškų.
Premjeros laukimą lydėjo nerimas: tragišku virsmu paženklinti operos personažai, sudėtinga orkestro partitūra, svarus choro vaidmuo – ar pavyks teatro kolektyvui, kurio repertuare vyrauja operetės ir miuziklai, įveikti pasirinktą iššūkį? Kita vertus, operų ilgisi ne tik teatro pajėgus kolektyvas, bet ir nemaža dalis kauniečių operos gerbėjų.
Šviesotamsos žaidimai
Jau operos pirmosios scenos atiduoda duoklę šekspyriškuoju laikmečiu vyravusiam misticizmui. Raganų ir panašių tamsos karalystės būtybių ekspresyvus siautimas sukuria sumaišties ir grėsmės nuojautų prisodrintą įvadinį paveikslą. Skraistės, dengiančios raganų veidus, simboliškai įtvirtina jų belytiškumą ir perteikiamo laikmečio visuomenės įsivaizdavimą, kad raganos esančios su barzdomis. Tiek šioje raganavimo scenoje, tiek kitose scenose, atsisakant tiesmuko iliustratyvumo, pasirenkama gausi simbolika, perteikiama choro ir baleto rankų plastika bei išraiškingais judesiais. Dar stipriau visa tai sukoncentruota antros dalies pradžios baleto epizode (choreografas Aleksandras Jankauskas).
Paslaptingumo suteikia ir blausus apšvietimas. Apskritai šviesos operoje mažai – šešėliuose skendinčias veikėjų mintis lydi ribotas prožektorių spindulių srautas, kartais tampantis simboliniu traukos centru, lyg nakties plaštakes viliojančiu valdžios trokštančiuosius.
Sunkiausias uždavinys vis dėlto tenka dramaturginei veikėjų raiškai. O jų paveikslai – ypač Makbeto ir ledi Makbet – išties labai sudėtingi vidiniu turiniu.
Scenografijoje akcentuojamas kabantis žiedas taip pat daugiaprasmis, simbolizuojantis ir Škotijos karaliaus karūną, po kuria susispietę jos trokštančios būtybės kovoja, grumiasi, žūsta, kartu tai ir raganų kurstomas nuodų katilas. Garbės troškimas ir valdžios beatodairiškas siekimas galų gale prilygsta maudynėms katile, kunkuliuojančiame nuodais ir visokiomis šlykštynėmis.
Žengus nedorą žingsnį link karūnos, išsukti iš to kelio savu noru jau nebepavyksta: pirmoji žmogžudystė gimdo tolesnę, melas verčia meluoti ir toliau, skandina ir klampina užnuodydami gyvenimą ir atimdami sveiką protą.
Charakteris: G.Pečkytės Ledi Makbet – veržli, kompromisų nepripažįstanti valdžios siekėja. D. Rimeikos nuotr.
Minimalios dekoracijos, tačiau iliustratyvus ir turtingas prasmių masinių scenų dalyvių judėjimas, nukreipiančios visą dėmesį į operos veikėjų kuriamą jausminę ir garsinę išraišką. Tai lyg Williamo Shakespeare'o tragedijos puslapių įgarsinimas, žadinantis vaizduotę ir paliekantis vaizdinius susikurti pačiam žiūrovui. Net ir žudynių scenos, kurių taip gausiai pažeria tragedijos autorius, vyksta kažkur už scenos ribų, paliktos žiūrovų fantazijai. Toks bendras režisūrinis ir scenografinis statytojų sprendimas suteikia operos pastatymui stilistinės vienovės ir tampa stipriąja pastatymo žyme (režisierius Gintautas Želvys, dailininkė Taisiia Khizna, šviesos dailininkas Audrius Jankauskas).
Muzikos ir dramos duetas
Kauniečių pastatyme – klasikinis operos turinio variantas, o aliuzijas į mus supančią kasdienybę palikta pajusti ir išmąstyti operos žiūrovui pačiam.
Vizualioji pusė – tik dalis operos. Pagrindinis jos turinys – muzikinėje plotmėje. Ir čia stipriausiai pasirodo choras ir orkestras (muzikinis vadovas ir dirigentas Jonas Janulevičius, dirigentas Julius Geniušas, dirigento asistentė ir chormeisterė Rasa Vaitkevičiūtė). Jau uvertiūroje sukoncentruotas skambėsiančios operos tragizmas priverčia suklusti žiūrovą. Nors dar ne visi teatro lankytojai sutelkia dėmesį į uvertiūrą, manydami, kad opera prasideda tik pakilus scenos uždangai, įsiklausyti verta ne tik dėl sodrios ir kontrastų turtingos partitūros, bet ir nepriekaištingai skambančio orkestro.
Operos veikėjus kuriančių solistų pajėgos ne tokios tolygios. Sunkiausias uždavinys vis tik tenka dramaturginei veikėjų raiškai. O jų paveikslai – ypač Makbeto ir ledi Makbet – išties labai sudėtingi vidiniu turiniu ir ypač jo transformacija, jau nekalbant apie vokalinius iššūkius. Čia verta paminėti mūsų abi solistes, ledi Makbet kūrėjas. Gitanos Pečkytės vaidmuo negatyviomis spalvomis pratrūksta nuo pat pirmosios scenos, o Ramintos Vaicekauskaitės ledi tarsi įsibėgėja augindama vidinį tragizmą iki minčių sumaišties operos antroje dalyje.
Nors kompozitorius sukūrė ledi Makbet sodrias ir turiningas muzikines partijas, bet buvo išreiškęs mintį, kad geriau ledi ne vien dainuotų, o labiau sutelktų dėmesį į vaidmens kūrimą balsu. Ir tai yra didžiausias iššūkis ir siekiamybė solistėms.
Dar sudėtingesnis vidine dramaturgija Makbeto vaidmuo, draskomas vidinių prieštaravimų tarp baimės ir ryžto, troškimų ir abejonių. Tai įgyvendinti labiau sekėsi išraiškingo vokalo baritonui Stanislavui Trifonovui (Baltarusija). Makbetą kūrusiam Dainiui Stumbrui susitelkus į vokalinius vingius ir ritminį tolygumą, vaidmens tragiškasis turinys taip ir liko neatskleistas. Iš antraplanių vaidmenų išryškėjo sėkmingai vokalą ir draminę išraišką suderinę Žygimantas Galinis Banko vaidmenyje ir Mindaugas Zimkus (Makdufas).
Laipteliu aukštyn
Operoje atskleidžiamos valdžios troškimo ir jos siekių aktualijos, paminant dorovės ir moralės principus, gyvos ir nūdienos gyvenime. Todėl neretai šios operos statytojai turiniui perteikti pasirenka šiuolaikinio gyvenimo paraleles. Kauniečių pastatyme – klasikinis operos turinio variantas, o aliuzijas į mus supančią kasdienybę palikta pajusti ir išmąstyti operos žiūrovui pačiam.
Po pirmųjų operos premjerų galima teigti, kad teatro kolektyvas operos iššūkius įveikė, padovanodamas operos išsiilgusiems žiūrovams sodraus turinio, bendros pastatymo stilistikos, apmąstymus žadinantį reginį bei įsirašydamas į teatro kūrybinę biografiją neeilinį ūgtelėjimą. Labai norėtųsi tikėti, kad muzikinio teatro lankytojai, besilepinantys operečių saldumynais, taip pat atras ir įvertins šią operą.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Skambant prancūziškosios romantikos kūriniams prasidėjo XXIX Pažaislio muzikos festivalis5
Penktadienio vakarą Pažaislio vienuolyno didžiajame kieme Kauno publika džiugiai pasitiko ilgai lauktą viešnią – britų karališkąjį mecosopraną damą Sarah Connolly. Pirmą kartą Baltijos šalyse koncertavusi pasaulinio gars...
-
Naujas stalo žaidimas kviečia sukurti sėkmingą kino teatrą
Pirmasis Lietuvoje stalo žaidimas apie kino teatrus – jau realybė. Kauno kino centras „Romuva“ kartu su dviem kino teatrais iš Kroatijos – Kino Valli ir Kino Gaj, sukūrė stalo žaidimą „Žaidžiame kiną“, kvie...
-
Žmogų apibūdina jo veiksmai, o ne tautybė13
„Vokiečiams nelengva priimti faktą, kad karo metu Vokietijos civiliai taip pat galėjo tapti aukomis“, – sako vokiečių rašytoja Sabrina Janesch. Apsilankiusi Kauno literatūros savaitėje, ji pristatė naujausią savo romaną &bdqu...
-
Organizuotų tekstų išminties upė17
Kino centre „Romuva“ įvykusi poezijos ir muzikos popietė „Dar vienas pavasaris su Vytautu Landsbergiu ir Petru Vyšniausku“ sulaukė būrelio svaraus žodžio mylėtojų. Išmoningai organizuotame renginyje buvo galima įs...
-
Unikalios Kauno valstybinio lėlių teatro gastrolės JAV: aplankė Lietuvos išeivius ir jų vaikus1
Gegužės mėnesį 8–24 d. Kauno valstybinio lėlių teatro (KVLT) lėlininkai leidosi į išskirtines gastroles, kurių misija buvo pasiekti bei priminti apie lietuviškas šaknis, kultūros savitumą, kalbos grožį kitapus Atlanto gy...
-
Kaune prasideda Pažaislio muzikos festivalis1
Kaune, Pažaislio vienuolyne, penktadienį prasidės XXIX Pažaislio muzikos festivalis, jį pradės pirmą kartą Baltijos šalyse koncertuosianti pasaulinio garso dainininkė dama Sarah Connolly (Sara Konoli). ...
-
D. Ibelhauptaitė: investicijos į jaunus kūrėjus visada atsiperka8
„Iš meilės ir tyro idealizmo sėkmės ir finansinių rezultatų negausi. Jei norime turėti pasaulinio garso atlikėjus, privalome investuoti į jaunus žmones, suteikti jiems galimybių augti ir tobulėti. Buvo laikas, kai „Bohemiečiams&l...
-
„Kaunas Cantat“ – prestižinė platforma atlikėjams ir dovana klausytojams
Tarptautinis chorinės muzikos festivalis „Kaunas Cantat“ skaičiuoja jau dvyliktą skambantį sezoną. Festivalio sumanytojo ir meno vadovo Rolando Daugėlos iniciatyva kauniečiai ir miesto svečiai kasmet turi galimybę išgirsti geriausi...
-
„Kauno dienos“ studija: Pažaislio muzikos festivalis stebins naujomis erdvėmis1
Šiandien „Kauno dienos“ studijoje svečiuojasi Pažaislio muzikos festivalio direktorė Giedrė Mikaitienė. ...
-
Pažaislio festivalio meno vadovas E. Montvidas: kviečiame laužyti stereotipus
Gegužės 31 d. prasidės ilgai laukta kasmetinė muzikos gurmanų šventė – net tris mėnesius truksiantis XXIX Pažaislio muzikos festivalis. Apie jo gaires, tikslus ir ypatumus su festivalio meno vadovu, plačiai žinomu tenoru Edgaru Montvidu ...