- Kauno.diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
-
Raudondvaryje – raudonų kačių šou
-
Raudondvaryje – raudonų kačių šou
-
Raudondvaryje – raudonų kačių šou
-
Raudondvaryje – raudonų kačių šou
-
Raudondvaryje – raudonų kačių šou
-
Raudondvaryje – raudonų kačių šou
-
Raudondvaryje – raudonų kačių šou
-
Raudondvaryje – raudonų kačių šou
-
Raudondvaryje – raudonų kačių šou
-
Raudondvaryje – raudonų kačių šou
-
Raudondvaryje – raudonų kačių šou
-
Raudondvaryje – raudonų kačių šou
-
Raudondvaryje – raudonų kačių šou
-
Raudondvaryje – raudonų kačių šou
-
Raudondvaryje – raudonų kačių šou
-
Raudondvaryje – raudonų kačių šou
Praėjusį savaitgalį, spalio 7–8 dienomis, Raudondvaryje vykusi Lietuvos felinologų draugijos „Bubastė“ organizuota tarptautinė kačių paroda, kaip ir dera raudonoje pilyje, lankytojus traukė išskirtiniu akcentu – raudonų kačių šou.
Raudonos katės dažnai vadinamos apelsininėmis, oranžinėmis, cinamoninėmis, imbierinėmis, karamelinėmis ir gali priklausyti pačioms įvairiausioms veislėms. Lietuvos felinologų draugijos „Bubastė“ parodoje dėl gražiausios raudonuodegės titulo varžėsi Devonšyro, Silkirk reksų, Peterbaldų, orientalų, abisinų ir kitų veislių atstovai. Teisėjų sprendimu nugalėtoju tapo orientalas Quaddie Xibalba, į vilniečių „Mur Mutabor“ veislyną atvažiavęs iš Ukrainos.
Orientalai, arba Rytų trumpaplaukės katės, priklauso Rytų kačių veislių grupei. Iš šios grupės veislių bene labiausiai žinomos Siamo katės, kurios nuo orientalų skiriasi tik kailio ir akių spalva. Siamo katės rašytiniuose šaltiniuose pirmą kartą paminėtos maždaug prieš 600 metų.
Šie gyvūnai buvo labai vertinami ir reti. Siamo kates į Europą iš Tailando (tuometinio Siamo) imta importuoti dar XIX amžiuje. Tačiau jau tada Pietryčių Azijoje buvo ir kito tipo tos pačios grupės katės žaliomis akimis, kurių visas kūnas buvo vientisos spalvos, be tamsesnių galūnių (letenų, uodegos, ausų) ir snukio. Būtent šios katės dabar žinomos kaip orientalai. Veislė vystėsi orientalus kryžminant su Siamo, Europos ir Amerikos trumpaplaukėmis katėmis. Selekcinis veisimas pradėtas šeštajame praėjusio amžiaus dešimtmetyje Anglijoje ir Europoje, o naujos spalvos orientalų veislėje atsirado septintajame dešimtmetyje Nyderlanduose ir Vokietijoje.
Šiuo metu organizacijos FIF‘e, WCF, CFA, TICA pripažįstamos beveik visos spalvų variacijos. Taigi orientalai išties patraukia ne tik savo nuostabiu charakteriu, bet ir turtinga spalvų palete. Išskirtine gracija žavintys juodi (ebony) ir šokoladiniai (havana), akinamai balti, švelniai alyviniai ar melsvi, jaukiai raini orientalai, it dailininko teptuku nutaškytos vėžliukės – spalvų ir raštų derinių galima priskaičiuoti beveik 300.
O apie orientalų charakterį devintus metus šias kates veisiantis „Mur Mutabor“ veislynas sako: „Jeigu jūs galvojate, kad priimdami į savo namus orientalą įsigyjate katę – galiu patikinti, kad labai klystate. Tai mažų mažiausiai šuo, beždžionė, katė ir šarka viename kailyje. O labiausiai – tarsi mažas žmogeliukas su šimtu intonacijų balse, protingomis skvarbiomis akimis, laukinės katės elegancija ir nepaprastu lipšnumu žmogui“. Ne veltui orientalai laikomi gracingiausia ir elegantiškiausia kačių veisle. Savo išvaizda, judesių plastiškumu jos iš tiesų primena laukinius kačių protėvius. Lieknas, tačiau tvirtas ir raumeningas kūnas, ilgos kojos ir uodega, trumpas glotnus kailis, išraiškingos migdolo formos akys, ilga galva, tiesus profilis ir visa tai vainikuojančios didžiulės ausys – rinkinys, traukiantis estetus.
Įdomūs faktai apie raudonas kates:
• Kai kuriose šalyse rugsėjo 1-ąją švenčiama Raudonos katės vertinimo diena.
• Dauguma raudonų katinų yra patinai: 80% patinai ir 20% patelės;
• Raudona – dažniausiai kino istorijoje pasirodžiusi katės spalva;
• Raudonos katės gali turėti strazdanų! Jas sukelia gerybinis genas, vadinamas lentigo, kuris padidina pigmentą gaminančių ląstelių skaičių aplink lūpas, nosį ir akis.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Nemuno pakrantės virs fantazijos, gamtos ir istorijos įkvėpto meno galerija
Iki pat kito savaitgalio Panemunės ir Šančių paplūdimiuose, Nemuno saloje, vyks Upės ir Žemės meno pleneras, kurio dalyviai iš natūralių gamtinių medžiagų kuria pasirinktos vietos savitumą atspindinčius kūrinius, integruojant juos ...
-
K. Navakas ir bohemiški nuotykiai3
Maironio lietuvių literatūros muziejuje trečiadienį rinkosi neabejingieji poeto, rašytojo, vertėjo Kęstučio Navako kūrybai ir jo asmenybei. Čia skambėjo eilės ir prisiminimai. ...
-
Gyvūnų pėdsakais su M. Čepuliu1
Kaunas gausus ne tik invaziniais gyvūnais, bet ir smalsiais žmonėmis. Į gamtos fotografo Mariaus Čepulio knygos pristatymą plūdo minios. Norintys netilpo net ant bibliotekos laiptų. ...
-
Karališkajam mecosopranui scenoje svarbiausia – vaidmuo1
Paskutinę pavasario dieną Pažaislio muzikos festivalį pradės prancūziškosios romantikos kūrinių programa, kurią pristatys britų karališkasis mecosopranas dama Sarah Connolly. „Labai svarbu domėtis tuo, kas vyksta aplink, eiti į ...
-
Dizainerė G. Labanauskaitė: pati gražiausia kūryba gimsta tamsoje3
„Nors regime, neretai daug ko nematome“, – neabejoja dizainerė Gretė Labanauskaitė. Kauno paveikslų galerijoje pristatoma jos atskirtį tarp neregių ir reginčiųjų mažinanti paroda „Pasimatuok jausmą“. ...
-
Menininkė stiklui įpučia gyvybės4
Karštam stiklui įkvepianti gyvybę, menininkė Irina Peleckienė savo darbais kalba apie jo trapumą, kuris lygiai toks pats, kaip ir žmogaus gyvenimas. ...
-
Kultūros forumas: kaip auginti kultūrinį verslumą didžiuosiuose miestuose ir regionuose?7
„Kultūra ir kūryba yra visur, jos būtinos kasdieniam gyvenimui. Vis dėlto tai pastebime tada, kai jų nebelieka“, – tokį perspėjimą kultūros politikos lauko žmonėms siunčia pagrindinis šių metų Nacionalinio kultūros forum...
-
T. Norvila-Morfai: gatvės menas yra gyvas kaip ir pats miestas
„Kurdamas gatvės meną, susitaikai su tuo, kad tavo kūriniai nėra amžini“, – sako gatvės menininkas Timotiejus Norvila, geriau žinomas slapyvardžiu Morfai. Jis – vienas pirmųjų gatvės menininkų Lietuvoje, kurio kūrinių gali...
-
J. Rekevičiūtė: 55 kūrybinės alchemijos metai1
Šiemet menininkei Jūratei Rekevičiūtei būtų sukakę 55-eri. Jei vėl susitiktume, po pasaulį būtų pasklidęs dar ne vienas jos kūrinys – jie žmonėms tapdavo relikvija. Kauno menininkės kūrybai skirta paroda „Po angelo sparnu&ldq...
-
Į Kauną sugrįžta muzika: Gatvės muzikos dieną kvies ne tik klausytis, bet ir šokti1
Gegužės 18 d., šeštadienį, Kaune skambės 18-oji Gatvės muzikos diena, pakviesianti miestiečius į senamiestį ir kitas miesto erdves, kur nuo vidurdienio iki vakaro skambės įvairių žanrų muzika – nuo eksperimentinės ir instrumen...