- Jolita Mieželaitienė, dailėtyrininkė
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Šiandien Lietuvos dailininkų sąjungos Kauno skyriaus galerijoje „Drobė“ atidaroma Raimondos Jatkevičiūtės-Kasparavičienės (1959–2023) tapybos darbų paroda „Virš debesų“.
Šią parodą menininkė suplanavo dar prieš metus. Ketino ją pavadinti „Debesy“. Deja, nesame savo gražiausių troškimų valdovai. Gruodui kaustant žemę, lapkričio 19-ąją, menininkė iškeliavo anapilin, mums palikdama savo svajonę surengti paskutiniųjų darbų ekspoziciją. Paraiškoje Raimonda užrašė, kad jos tapyboje gamta yra metafora. Kokia gi ji, toji metafora, kokią paslaptį užminė mums dailininkė?
Išskirtinis menininkės kūrybos bruožas – paveiksluose dominuojanti ilgesio atmosfera. Galiu palyginti jos tapybos nuotaiką ar būsenas su portugališkuoju fado. Tai melancholiška daina apie nelaimingą meilę, išdavystę, mirtį ir neviltį, vandenyną. Svarbiausias emocinis elementas – ilgesys (saudade). Fado paprastai atlieka moteris, o jai pritaria du gitaristai, vienas groja portugališka, o antrasis – klasikine gitara, Portugalijoje vadinama viola.
Monmartre muziejaus sode. 2022 m. / Organizatorių nuotr.
Fado susidormavo XIX a. Lisabonoje. Dainų stilius – melodingas, bet kupino dramatiško skambesio, dainavimo būdas – išraiškingas, rafinuotas, persmelktas ilgesio. Būtent ji, toji ilgesio būsena, Raimondos kūrybai suteikė nepakartojamos traukos ir individualumo. Ilgesys jos tapyboje kyla kaip egzistencinė duotybė, prigimties neišvengiamumas, kaip kodinis sielos užraktas, kurio mygtukus virpančiais pirštais surinkus, atsiveria sunkios ir lemtingos durys.
Ji mėgo horizonto linija padalyti drobės kompoziciją tai pusiau, tai nuleisdama arba pakeldama ją, sukurti tvirtą paveikslo sandarą.
R. Jatkevičiūtė-Kasparavičienė 1984 m. baigė Dailės institutą (dabar – Vilniaus dailės akademija), įgijo keramikės specialybę. Savo biografijoje labai tiksliai, kaip šveicariškas laikrodis, įrašė, kad tapyti pradėjo 2004 m. Ruošdama straipsnį apie šią dailininkę, svarsčiau, koks pirmasis postūmis ją atvedė į tapybą. Menininkė atvirai prisipažino, kad pamiršo lemtingąją priežastį, bet datos – niekada. Postūmiu galiausiai įvardijo atsitiktinumą.
Nors Raimondos tarp mūsų nebėra, labai norisi surasti bent hipotetinę priežastį. Sakyčiau, ji paprasta – tapyba leido geriausiai išreikšti vidines būsenas, tapydama menininkė galėjo sukurti savo didžiąją metaforą: „Apie vienatvę, kai negyveni, o tik stebi gyvenančius, gal apie laukimą, kai šuo ir žmogus tampa labai panašūs“, – yra sakiusi R. Jatkevičiūtė-Kasparavičienė.
Raimonda tapydavo lėtai, jai šis procesas buvo ir meditacija, ir atsakomybė. Tapydavo ant drobės, aliejiniais dažais. Procesas ir medžiaga jai visuomet buvo svarbūs, ji vertino klasikinės tapybos būdą ir meistrystę. Dailininkės potėpis kruopštus, paviršių dengiant sluoksnis po sluoksnio, bet kartu lengvas ir peršviečiamas, lesiruotės technikos principu. Toks tapymas ir sukūrė paviršiaus atmosferiškumą, kolorito virpėjimą, jos tapybai būdingą mėlynos spalvos gylį ir plazdėjimą.
Iš (šuns) gyvenimo. 2021 m. / Organizatorių nuotr.
Patikusį motyvą Raimonda galėdavo kelis kartus pakartoti, tapyti jį keisdama paveikslo formatą, bet nieko daugiau. Atkartodavo kompoziciją be vizualios paklaidos, matematiniu tikslumu – toks paradoksalus kūrybiškumo ir tikslumo derinys.
Minimalizmas jos ankstesniuose darbuose turėjo gilią prasmę. Keli paprasti elementai tapyboje tapdavo kažkuo daugiau – ilgesio, begalybės ar amžinybės įvaizdinimais. Dailininkės darbų niekaip nepavadinsi gamtovaizdžiais: tai sielos peizažai, pasakojimai apie jausenas. Ji mėgo horizonto linija padalyti drobės kompoziciją tai pusiau, tai nuleisdama arba pakeldama ją, sukurti tvirtą paveikslo sandarą. Raimondai buvo svarbus estetinis paveikslo poveikis: „Grožis – tai šviesa, spalva, jų santykis, žmogaus vidinis švytėjimas, išskirtinumas arba būsena. Gali įkvėpti net oro virpėjimas, drėgmė, erdvė, šešėliai, rūkas“, – sakė ji.
Iš Šveicarijoje nutapytų paskutinių drobių skverbte skverbiasi nerimas. Ilgesio būseną keičia pranašiškas ėjimo motyvas. Menininkė jau neslėpdama savo nerimo užrašuose klausia, koks tas ėjimas, kur link: „Nenumaldomas žmogaus noras, poreikis eiti, judėti. Ir nesvarbu, ar kelias nuves ten, kur bus geriau, ar gerokai blogiau. Svarbus pats ėjimas.“
Smaragdinis ežeriukas. 2023 m. / Organizatorių nuotr.
R. Jatkevičiūtės-Kasparavičienės kelias nesibaigia – žemiškosios kelionės pabaiga reiškia naująją kelionę amžinybėn. Dailininkė gyva savo paveiksluose, mums liko jos talentas, mintys ir troškimai.
Kas? R. Jatkevičiūtės-Kasparavičienės (1959–2023) tapybos darbų paroda „Virš debesų“.
Kur? Lietuvos dailininkų sąjungos Kauno skyriaus galerijoje „Drobė“ (Drobės g. 62-308)
Kada? Atidarymas balandžio 18 d. 18 val., veiks iki gegužės 12 d.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Nemuno pakrantės virs fantazijos, gamtos ir istorijos įkvėpto meno galerija
Iki pat kito savaitgalio Panemunės ir Šančių paplūdimiuose, Nemuno saloje, vyks Upės ir Žemės meno pleneras, kurio dalyviai iš natūralių gamtinių medžiagų kuria pasirinktos vietos savitumą atspindinčius kūrinius, integruojant juos ...
-
K. Navakas ir bohemiški nuotykiai2
Maironio lietuvių literatūros muziejuje trečiadienį rinkosi neabejingieji poeto, rašytojo, vertėjo Kęstučio Navako kūrybai ir jo asmenybei. Čia skambėjo eilės ir prisiminimai. ...
-
Gyvūnų pėdsakais su M. Čepuliu1
Kaunas gausus ne tik invaziniais gyvūnais, bet ir smalsiais žmonėmis. Į gamtos fotografo Mariaus Čepulio knygos pristatymą plūdo minios. Norintys netilpo net ant bibliotekos laiptų. ...
-
Dizainerė G. Labanauskaitė: pati gražiausia kūryba gimsta tamsoje3
„Nors regime, neretai daug ko nematome“, – neabejoja dizainerė Gretė Labanauskaitė. Kauno paveikslų galerijoje pristatoma jos atskirtį tarp neregių ir reginčiųjų mažinanti paroda „Pasimatuok jausmą“. ...
-
Menininkė stiklui įpučia gyvybės4
Karštam stiklui įkvepianti gyvybę, menininkė Irina Peleckienė savo darbais kalba apie jo trapumą, kuris lygiai toks pats, kaip ir žmogaus gyvenimas. ...
-
Kultūros forumas: kaip auginti kultūrinį verslumą didžiuosiuose miestuose ir regionuose?7
„Kultūra ir kūryba yra visur, jos būtinos kasdieniam gyvenimui. Vis dėlto tai pastebime tada, kai jų nebelieka“, – tokį perspėjimą kultūros politikos lauko žmonėms siunčia pagrindinis šių metų Nacionalinio kultūros forum...
-
J. Rekevičiūtė: 55 kūrybinės alchemijos metai1
Šiemet menininkei Jūratei Rekevičiūtei būtų sukakę 55-eri. Jei vėl susitiktume, po pasaulį būtų pasklidęs dar ne vienas jos kūrinys – jie žmonėms tapdavo relikvija. Kauno menininkės kūrybai skirta paroda „Po angelo sparnu&ldq...
-
Į Kauną sugrįžta muzika: Gatvės muzikos dieną kvies ne tik klausytis, bet ir šokti1
Gegužės 18 d., šeštadienį, Kaune skambės 18-oji Gatvės muzikos diena, pakviesianti miestiečius į senamiestį ir kitas miesto erdves, kur nuo vidurdienio iki vakaro skambės įvairių žanrų muzika – nuo eksperimentinės ir instrumen...
-
Kviečia švęsti: renginys mylintiems upes ir netikėtumus
Iki Kauno gimtadieninio liko vos savaitė. Renginių gausa tokia, kad jau dabar reikėtų pradėti rinktis, kur būtinai norėtumėte apsilankyti ir pamatyti, išgirsti, patirtis. ...
-
Vasariška „Audra“ atneš budinančio ir įkvepiančio meno
Birželio 5–9 d. į Kauną sugrįžta festivalis „Audra“. Penkias dienas truksianti programa tradiciškai pakvies ne tik iki paryčių šokti pasiryžusius naktinės kultūros mėgėjus, bet ir meninių iniciatyvų ištro&sc...