- Kauno.diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Genialios savo paprastumu, kviečiančios kasdienybę išgyventi tarsi amžinybę, atskleidžiančios akimirkoje slypinčius visus gyvenimo žanrus – nuo komedijos iki tragedijos, – tokios yra fotomenininko Aleksandro Macijausko nuotraukos. Dalį legendinio menininko darbų galima išvysti Kauno fotografijos galerijoje veikiančioje parodoje „Gyventi“.
Vienas svarbiausių Lietuvos fotografijos mokyklos atstovų yra vertinamas dėl savo didžiulės įtakos šalies fotomeno raidai. A. Macijauskas gimė 1938 m. Kaune, jo kūryba giliai įsišaknijusi miesto istorijoje ir kultūroje. Ankstyvoji patirtis tiek konfliktiškoje miesto, tiek šiurkščioje kaimo aplinkoje padarė didelę įtaką jo įvairiapusiškai kūrybai. Ilgus metus (iki 2009 m.) vadovavęs Lietuvos fotomenininkų sąjungos Kauno skyriui, įkūręs Kauno fotografijos mokyklą jis formavo būsimas fotografų kartas.
Unikalus A. Macijausko stilius, pasižymintis dinamiškomis kompozicijomis ir modernia estetika, pelnė jam tarptautinį pripažinimą. Kūrėjo darbai buvo eksponuojami kartu su pasaulinėmis fotografijos legendomis Briuselyje, Venecijoje, San Francisko modernaus meno muziejuje ir kituose svarbiausiuose pasaulio muziejuose, festivaliuose.
Savo pripažinimą pelniusioje serijose „Kaimo turgūs“, „Veterinarijos klinikos“ A. Macijauskas perteikia Lietuvos kultūros esmę, modernumą derindamas su tradicijomis ir suteikdamas savo objektams dramatiškumo, macijauskiško teatrališkumo.
Kauno veterinarijos klinikose, 1978 m. / Organizatorių nuotr.
Pasak menotyrininko dr. Tomo Pabedinsko, A. Macijauskas Lietuvos humanistiniam pasaulėvaizdžiui suteikė šiurkštumo, įtampos, konflikto, atviros ironijos, apmąstytos prasmės. Iš A. Macijausko fotografijų dvilypumo gimsta dramatiškumas. Geriausiuose autoriaus darbuose fotografijų formos ypatumai tikrovę paverčia neįprastu reginiu, leidžia fotografui sukurti meninį vaizdą, kurio prasmė atsiveria anapus vizualaus tikrovės dokumento ir akivaizdaus turinio.
A. Macijausko darbuose nėra nusaldintos romantikos, prie kurios pripratome, kasdien matydami nudailintus kone sužmogintų gyvūnų atvaizdus socialiniuose tinkluose.
A. Macijauskas ne tik perteikia užfiksuotos akimirkos įtampą, bet ir visą mūsų gyvenimą parodo kaip groteskišką, gyvenimo ratui besisukant nuolat pasikartojančią dramą.
Jo indėlis į fotografiją pabrėžia meno galią peržengti kultūrines ir politines ribas, taip patvirtindamas pasaulinę Lietuvos fotografijos tradicijos reikšmę. A. Macijauskas išlieka svarbia fotografijos pasaulio figūra, garsėjančia dėl novatoriško požiūrio ir atsidavimo žmogaus būsenos ir santykių dokumentavimui.
Kauno veterinarijos klinikose, 1981 m. / Organizatorių nuotr.
Naujausioje A. Macijausko kūrinių parodoje „Gyventi“ (parodos kuratorius Gintaras Česonis, ekspozicijos architektas Donatas Stankevičius) eksponuojami kūriniai yra iš 1977–1984 m. sukurto ciklo „Veterinarijos klinikos“. Kaunietis nuo pirmosios gyvenimo akimirkos A. Macijauskas savo kūryboje daug dėmesio skyrė gamtai, arčiausiai jos gyvuojančiam kaimui, kuriame gyvenimo dramos atsiveria ryškiausiai, lydimos natūraliausių emocijų.
Pats menininkas sutinka su teiginiu, kad šiame fotografijų cikle jis atskleidžia humanizmą kraujyje ir mėšle. „Humanizmas kartais yra matyti, suvokti kančią. Žmogaus kančia iš esmės – kai negauni, ko nori. Visi mes norime daugiau, negu esame verti, negu galime. Gyvūnų kančia kitokia. Gyventi nori ir vabalas, ir paukštis, bet ir jų gyvenime būna visko. Dariau knygą apie veterinariją. „Gyventi“. Su veterinarais važiuodavome kastruoti arklių. Tai buvo sukrečiančios patirtys. Mačiau, kaip ant viso lauko verkė iškastruotas arklys. Aprašiau tai“, – interviu „Kauno dienai“ yra sakęs kūrėjas.
Kauno veterinarijos klinikose, 1986 m. / Organizatorių nuotr.
Autorius sako ciklo istorijų herojais matęs žmones, bandančius sumažinti savo pacientų skausmą, norėjęs atskleisti jų žmogiškumą. Tačiau žiūrintysis laisvas interpretuoti savaip, atliepdamas šių dienų pasaulėžiūrą, per kone pusšimtį metų gerokai pasikeitusį santykį su gamta, gyvuliu, kadre ieškodamas ne žmogaus, bet arklio, katino, šuns žvilgsnio, nebijodamas minties apie anuomet vyravusį požiūrį į skausmą kaip neišvengiamą auką.
A. Macijausko darbuose nėra nusaldintos romantikos, prie kurios pripratome, kasdien matydami nudailintus kone sužmogintų gyvūnų atvaizdus socialiniuose tinkluose. Juodai baltos nuotraukos kontrastuoja su šiandiena, kurioje gyvybė aukštinama nepriklausomai nuo jos formos, tačiau atskleidžia šimtmečiais nekintančią amžiną gyvybės ir mirties kovą, ne taip jau retai pasibaigiančią pastarosios pergale.
Kauno veterinarijos klinikose, 1980 m. / Organizatorių nuotr.
Žvelgiant į parodoje eksponuojamus fotolakštus, prisimenant jų sukūrimo laikmetį, galima įsitikinti A. Macijausko talento įžvalgumu. Anot dr. T. Pabedinsko, Lietuvos fotografijos mokyklai būdingam metaforiniam turiniui jis suteikė modernią formą, istoriją pasakoja žvelgdamas neįprastu rakursu, akcentuodamas stambųjį planą, netradiciškai kadruodamas, siekdamas sukurti dinamišką įstrižainių kompoziciją.
Kas? A. Macijausko paroda „Gyventi“.
Kur? Kauno fotografijos galerijoje.
Kada? veikia iki gegužės 5 d
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
„Sutartinai“ – baltiškumo, modernumo ir M. K. Čiurlionio pasaulėvaizdžių gijos
„Projektas „Sutartinai“ simbolizuoja amžiną gyvybės ratą, kurio nenutrūkstamos gijos susieja praeitį su dabartimi ir ateitimi. Čia sutartinių ritmai susilieja su Čiurlionio pasaulėvaizdžiu, simbolizuodami tautos sielą, kurios pave...
-
Kaune įsibėgėja ugnies temai skirtas vaikų ir jaunimo folkloro festivalis „Baltų raštai 2024“
„Tegul negęsta baltų vienybės ugnis žmonių širdyse, nuo mažiausio iki didžiausio! Didžiuokimės savo istorija, kultūra, didžiuokimės būdami baltais!“ – tokiu šūkiu savo festivalio lankytojus sveikina XVI-ojo tarptau...
-
Kultūros ir sporto renginiai Kauno rajone rugsėjo 30–spalio 6 d.
Rugsėjo 30 d. Liučiūnų laisvalaikio salė: 12 val. kūrybinis edukacinis užsiėmimas „Knygos skirtukas makrame technika”, skirtas vyresnio amžiaus žmonių savaitei. Kulautuvos biblioteka: 15 val. renginys „Susitinkame bibliotekoje....
-
Kiemo galerijos gimtadienis šiemet – ypatingas ne tik naujais ją papuošusiais darbais7
Šiandien Kauno pasididžiavimu tapusioje E. Ožeškienės gatvės Kiemo galerijoje minimas simbolinis, jau dvyliktasis jos gimtadienis. Prieš aštuoniolika metų šiame kieme įsikūręs menininkas Vytenis Jakas, kurio socialin...
-
Kultūros lenktynės: tarp estetinių sprendimų ir viešosios nuomonės4
Tęsdamas meno kūrinio viešojoje miesto erdvėje temą kalbinu Tadą Vosylių – Vilniaus dailės akademijos Kauno fakulteto 3D meno objektų studijų programos vadovą, skulptorių ir medijų menininką, kurio kūrinių dažnai išvysite ne...
-
„M Stabat Mater“: širdis tirpdantis šokis1
Tarptautinis šokio festivalis „Aura“ jau daugiau nei 30 metų į Kauną atveža žymiausias šiuolaikinio šokio pasaulio žvaigždes. Festivalio įkūrėja Birutė Letukaitė pastarus du dešimtmečius buvo nuolatinė vie&...
-
Du dešimtmečius trunkanti misija – skleisti džiaugsmą4
Kauno miesto simfoninis orkestras (KMSO) jau du dešimtmečius skleidžia džiaugsmą kauniečiams ir miesto svečiams. Orkestro vadovas Algimantas Treikauskas sako, kad 20 metų orkestrui – labai mažai: vos spėta sukomplektuoti instrumentus, suk...
-
Nuobodžiauti sudėtinga, bet taip naudinga1
Vieną vasaros popietę Nemuno upės pakrantėje Panemunėje žiūrovų minia susidomėjusi stebi pasirodymą apie nuobodulį „The Turtle“. Visi, maži ir dideli, smalsiai stebi, kaip istorijų pasakotojo Pieterio Posto vėžliukas vėžlišk...
-
Miuziklo „Sugar“ premjeroje – nuotaikinga vaikinų metamorfozė
Kauno valstybinis muzikinis teatras (KVMT) naująjį sezoną pradeda su gera vitamino C doze, kurią žiūrovams pateiks miuziklo „Sugar“, pastatyto pagal kino filmą „Džiaze tik merginos“, vyrukai, bėgantys nuo Čikagos gangsterių i...
-
Grupė „Braška lizdas“: visi folkloro atlikėjai dainose palieka dalį savęs
„Autentiškas folkloro dainos atlikimas nėra tik archyvinio įrašo mėgdžiojimas“, – įsitikinę folktronikos grupės „Braška lizdas“ nariai Dainius Kučinskas ir Dalia Peseckaitė. ...