- Birutė Mačienė, ELTA
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Kauno IX forto muziejus atidarė virtualią parodą „Lietuvos laisvės ženklai prie Laptevų jūros 1989 m.“
Parodos rengėjai primena, kad 1989 m. vasario 16 d. vakarą Kauno muzikiniame teatre Sąjūdžiui paskelbus Lietuvos politinės nepriklausomybės deklaraciją, viena Lietuvos jaunimo grupė pasiryžo pastatyti keturis paminklus sovietinio genocido aukoms atšiauriausioje tremties vietoje – Lenos upės deltos salose. Pasiruošimas paminklų statybai truko 20 savaičių, pačios statybos – penkias.
Sovietų okupuotoje Lietuvoje pokalbiai apie tremtis ir lagerius buvo labai lakoniški. Mažai ką pakeitė Dalios Grinevičiūtės prisiminimais nutraukta tyla apie tremtį prie Laptevų jūros. Sovietinio saugumo ausų ir akių buvo mokyklose, universitetuose, darbovietėse, vidaus ir užsienio kelionių turistinėse grupėse, lėktuvuose, netgi šeimose. Už antisovietinę veiklą grėsė priverstinis dalyvavimas vis dar rusenančiame Afganistano kare arba darbas likviduoti Černobylio atominės elektrinės avarijos padarinius.
Besiruošiant paminklų statybai, jaunuoliams reikėjo išspręsti daugybę įvairiausių problemų, gauti oficialius leidimus juos statyti pasienio zonoje, karinės bazės teritorijoje, prieš tai parengus dešimtis dokumentų, Anot parodos rengėjų, Lietuvoje, visai nesiafišuodamos, paminklų statybos projektą parėmė 28 organizacijos.
„Galima sakyti, kad sudėtinėmis paminklų dalimis tapo ir paminklų bei pamatų projektai, ir Justino Marcinkevičiaus žodžiai paminkliniams užrašams, ir titano vamzdžiai, ir lėktuvas, ekspedicijos dalyvius nuskraidinęs prie Lenos, ir darbams vykdyti reikalingi drabužiai, įrankiai, konservai, kitas dalyvių maistas. Ir net spiritas, vaistai, dezinfekavimo priemonės, valčių varikliai, benzininiai pjūklai, kiekviena nemokamai suteikta radijo ar televizijos eterio ar neapmokestinta telefoninio pokalbio minutė, taip pat – nesuskaičiuojamos paramos lėšos. Tuo metu visi suprato, kad paminklai būtinai turi būti pastatyti“, – pabrėžiama Kauno IX forto muziejaus pranešime.
Baigiamajame paminklų statybos Lenos deltoje etape, trukusiame penkias savaites, ekspedicijos dalyviams iš Lietuvos padėjo šešios Jakutijos organizacijos, suteikdamos reikiamų statybines medžiagų ir transporto priemonių. Ekspedicijos dalyviai, paminklų dalys, darbo priemonės, maistas, drabužiai ir kiti reikmenys gabenti lėktuvais, sraigtasparniais, baržomis, žvejybiniais kateriais, valtimis („kungasais“), visureigiais, savivarčiais, traktoriais.
Muziejininkų teigimu, tik spėję sugrįžti, ekspedicijos dalyviai susikabino rankomis Baltijos kelyje. Tada nepalyginamai labiau už paminklų statymą rūpėjo Lietuvos nepriklausomybė. Todėl publikacijos ir kita aktuali informacija apie Lietuvos laisvės ženklus Laptevų jūroje ilgą laiką nebuvo afišuojama. Tik dabar, prabėgus trisdešimčiai metų, ši tema tampa ypač svarbi tiems, kurie domisi tragiška tautos istorija ir nori suvokti masinių Lietuvos gyventojų tremčių reikšmę.
Parodą galima aplankyti internetu www.9fortomuziejus.lt.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Į Nacionalinio Kauno dramos teatro premjerą „Kartoteka“ atvyko kultūros atstovai ir politikai3
Spalio 18-osios vakarą Nacionaliniame Kauno dramos teatre žiūrovai gausiai rinkosi į Gintaro Varno režisuotą premjerą „Kartoteka“. Tarp ištikimiausių teatro mylėtojų buvo galima sutikti daug garbių svečių. ...
-
Tapytojas M. Valentukonis: ar tikrai paveiksle viskas yra taip gražu?5
Kaunietis tapytojas Mantas Valentukonis – vienas iš penkių menininkų šiais metais dalyvaujančių konkursinėje „JCDecaux premijos 2024“ parodoje, kurioje atrenkami dalyvauti įdomiausi pradedantys Lietuvos jaunieji menininkai...
-
Nepamirštamas laikas su maestro L. Truikiu4
Šiais metais Lietuva žymi dailininko ir scenografo Liudo Truikio 120-ąsias gimimo metines (1904–1987). Nacionalinis M. K. Čiurlionio muziejus rengia maestro kūrybos parodą „Liudas Truikys. Menas yra auka Kosmoso lygsvarai“. ...
-
Receptai tapybos bienalei1
Skamba keistai, tačiau XVIII Vilniaus tapybos trienalės, kuri pasaulį išvydo dar 1969 m., svarbiausioji paroda šiuo metu vyksta Kaune, Paveikslų galerijoje. Antras paradoksas turbūt tas, kad joje, nepaisant spaudos pranešimuose tarp e...
-
Benediktinių bažnyčios vertybės
Kauno arkivyskupijos muziejuje atidaryta paroda „Kauno Šv. Mikalojaus (benediktinių) bažnyčios palikimas“, kurioje galima išvysti XVII–XX a. bažnyčios interjero meno vertybių. ...
-
Airių klarneto virtuozas Lietuvą atranda per muziką, žmones ir virtuvę1
Lietuvių pianistas Gintaras Januševičius ir airių klarnetininkas Macdara Ó Seireadáinas scena dalijasi jau šešiolika metų. Savo dueto veiklą pradėję dar studijų prestižinėje Hanoverio aukštojoje muzikos, teat...
-
Muziejuje – nauji paveikslai1
Kauno technologijos universitetas (KTU) „Art Deco“ muziejui eksponuoti perdavė du profesoriaus Antano Žmuidzinavičiaus paveikslus, įtrauktus į Lietuvos kilnojamųjų kultūros vertybių registrą ir iki šiol eksponuotus KTU Statybos ir ...
-
Ekspedicija vaikams – apie augalus ir mus pačius1
Įpusėjus rudeniui teatro kūrėjai Raimondas Klezys ir Justas Tertelis kviečia vaikus į premjerą: netikėtą ekspediciją „Slaptos sodo istorijos“ Vytauto Didžiojo universiteto Botanikos sodo oranžerijoje. Tai – specialiai netradicinio...
-
Sakartvelo Karališkasis nacionalinis baletas – Lietuvoje3
Gruzinų baletas – gyvenimo šventė, šimtmečių kultūros atspindys, istorija, susipynusi su menu ir tradicijomis, perduodamomis iš kartos į kartą. ...
-
Kultūros ir sporto renginiai Kauno rajone spalio 14–20 d.
Spalio 14 d. Liučiūnų laisvalaikio salė: 12.00 val. neformaliojo suaugusiųjų švietimo ir tęstinio mokymosi projekto „Adatėlė devyndarbė” vilnos vėlimo užsiėmimai: „Vilnos vėlimas sausuoju ir šlapiuoju būdu&rdquo...