Filmas sukurtas pagal Amerikos lietuvės Rūtos Šepetys to paties pavadinimo romaną, išleistą daugiau kaip 50 šalių. Parašytas anglų kalba, jis pirmiausiai buvo išleistas Amerikoje, čia rekomenduotas kaip paaugliams tinkama literatūra. Filmo režisieriui Mariui Markevičiui tai – antrasis filmas lietuviška tematika. Pirmasis – 2012 m. pasirodęs dokumentinis filmas apie Lietuvos krepšinį „Kita svajonių komanda“ („The Other Dream Team“) pasakoja apie Lietuvos išsivadavimą iš Sovietų Sąjungos okupacijos ir šalies krepšininkų bronzą 1992 m. Barselonos olimpinėse žaidynėse.

M.Markevičius – antros kartos Amerikos lietuvis, gimęs vadinamųjų dipukų (nuo angl. „displaced persons“) šeimoje Los Andžele, prisipažino: „Mano mama yra kilusi iš Kauno. Nors mes su seserimi esame gimę Los Andžele, laikome save kauniečiais. Ir mano mylimiausios komandos – "Los Angeles Lakers“ ir Kauno „Žalgiris“.

M.Markevičius tremties temos ėmėsi neatsitiktinai: kai kurie jo giminės buvo ištremti, ne visi iš jos sugrįžo. Tremties vos išvengė jo seneliai ir tėvai. „Vaikystėje ir paauglystėje apie tai daug kalbėdavomės, šis Lietuvos istorijos momentas man yra labai svarbus“, – sakė režisierius.

Man labai svarbu, kad žmonės pajustų ryšį su personažais, kad filmas netaptų žmonių kankinimu nuo pradžių iki galo.

Nemažai filmo scenų filmuota Kaune: Rotušės aikštėje, kitose Kauno senamiesčio vietose. Nidos kopų prieigos tapo Laptevų jūros pakrantėmis.

Filme vaidina tarptautinė aktorių komanda. „Lietuviai atliko mažiau reikšmingus vaidmenis, masinėse scenose – vien lietuviai. Galiu pasakyti, kad visa lietuviška filmo komanda yra Holivudo aukščiausios klasės lygio“, – komandą gyrė M. Markevičius.

Kaune pristatyta lietuviškai įgarsinta filmo versija. Užsienyje ji kino teatrus pasieks įgarsinta anglų, intarpai – rusų kalbomis. Ši filmo versija bus demonstruojama ir kai kuriuose Lietuvos kino teatruose.

 Filmo, kaip ir romano, centre – 1941-aisiais į Sibirą su šeima ištremtos jaunos merginos Linos istorija.

2011 m. pirmą kartą lietuviškai išleista knyga „Tarp pilkų debesų“ sulaukė įvairių atsiliepimų. Knygos autorė buvo kritikuojama dėl nutolimo nuo autentikos. Buvę tremtiniai rašytoją kritikavo dėl to, kad autorė nebuvo dėmesinga detalėms.

Filmo režisierius, paklaustas, ar jį patį įtikina filmo scena, kurioje mirštanti mama dukrai sako: „Esi išskirtinė – galvok apie tai“, atsakė: „Man labai svarbu, kad žmonės pajustų ryšį su personažais, kad filmas netaptų žmonių kankinimu nuo pradžių iki galo. Lietuvoje ir ne tik joje sukuriama ir tokių filmų. O šis filmas – truputį kitoks.“