Branda ir drąsa

"Kaunas Photo" festivalis šį rudenį mini aštuonioliktus metus, todėl neatsitiktinai pasirinko temą – Amžius. Aštuoniolika metų – nors ir pilnametystė, savotiška branda, kita vertus, tai dar jaunas, žydintis amžius ir kažin ar tikroji branda, galvojant apie žmogų. Tačiau festivaliui tai išties jau brandus laikas, per kurį daug kas patikrinta, sustyguota, pasisemta patirties ir išminties. Būtent dėl pastarosios šiųmetė "Kaunas Photo" komanda (Mindaugas Kavaliauskas, Kristina Juraitė, Donatas Stankevičius, Fredas Boucheris ir Karolina Krinickaitė) nepabūgo temos Amžius dramatiškos dalies – senatvės.

Kaip minėjo "Kaunas Photo" įkūrėjas fotomenininkas M.Kavaliauskas, daugelis, atsakusiųjų į kvietimą dalyvauti (jų buvo per 100) šių metų festivalyje, kurio tema Amžius, atsiuntė savo darbus dažniausiai susijusius su senatve. Visai nestebina, nes žmogaus didysis gyvenimo dramatizmas – net ne sėlinanti mirtis, o senatvė, kai senka tiek fizinės, tiek protinės jėgos ir kūnas tampa nepatrauklus.

Keista, gamta rudenį – savotiškoje senatvėje – nors yra liūdinanti, bet kartu romantiška ir net graži, žiemą – taip pat, o štai žmogus – savo gyvenimo rudenyje ir žiemoje dažniausiai atrodo ne tik, kad negražus, bet ir atstumiantis, bjaurus, gėdingas. Todėl šiųmečio "Kaunas Photo" festivalio drąsa eksponuoti seną žmogų, net kažkiek romantizuojant, yra branda, drąsa ir turbūt tai, kas itin aktualu.

Senatvė ir grožis

Festivalio nugalėtojos Marnos Clarke (JAV) fotografijų paroda "Senstant", eksponuojama Vienybės aikštėje, kur daug žmonių, vietoje, kur vaikai, riedutininkai ir sėdintieji kavinėse dažniausiai jauni bei gražūs, todėl šalia esanti paroda yra ne tik edukacija, bet ir humanizmas. Juk ne paslaptis, kad ekranuose, reklamose, žurnaluose senų žmonių beveik nėra, jie tyliai priversti slėpti gėdingą savo senatvę ir kūno bjaurumą.

Tačiau visai šalia, Žaliakalnio funikulieriaus papėdėje, esanti Francesco Amorosino (Italija) paroda "Trečiasis etapas (Paola)" primena, kad seno žmogaus rankos taip pat laikė ir pasimatymo gėlę, ir kūdikį, o šiuo metu nusvirusios krūtys išmaitino vaiką... Visa tai ne tik neprarado grožio, bet yra brangu, net didinga.

Iš ciklo "Senstant" / M. Clarke nuotr.

Grįžtant prie festivalio nugalėtojos M.Clarke parodos, būtina pažymėti, kad autorė skaičiuoja 81-us gyvenimo metus, fotografijose ji užfiksavo nenudailintą savo ir savo dar vyresnio, 92 metų, draugo kasdienybę, fizinio kūno kismą. Išties, tai viena stipriausių šiųmečio "Kaunas Photo" parodų, kurioje užfiksuotas peiliu odą rėžiantis dramatizmas, jo neišvengiamumas ir subtili romantika, ataidintis jautrus, gelminis grožis.

Džiugina ir stebina

Norint pajusti tikrą "Kaunas Photo" festivalio dvasią, verta aplankyti iš karto keletą parodų. Rugsėjo 2–3 d. jas įdomiai ir jautriai pristatė pats festivalio sumanytojas M.Kavaliauskas. Tačiau ir dabar prie kiekvienos parodos yra išsamus aprašas, o perėjus keletą parodinių vietų ir susipažinus su autorių kūriniais, išties atsiveria plati festivalio giluminė erdvė ir prasmė: susipažįstama su įvairaus braižo menininkų darbais, prisiliečiama prie jų kūrybinių sumanymų ir išpildymų, o svarbiausia – pasipildo estetinis ir emocinis bagažas, turtinantis individualius išgyvenimus.

Beje, norisi išskirti visiškai naują vietą Maironio literatūros muziejuje, kur sodelio gilumoje esančiame naujai restauruoto nediduko namelio kamerinėje, savotiškai slaptoje erdvėje, nuostabiai atsiskleidžia menininkės iš Belgijos Clelia Rochat intymi ir skaudi senstančių moterų aktų paroda "Gražios mergiotės".

Kauno miesto muziejaus Tautinės muzikos skyriuje veikia dvi festivalio parodos – Youneso Mohammado (Irakas) "Atviros žaizdos", dokumentuojanti kurdų pešmergų pasiaukojimą kovojant su teroristine organizacija "Islamo valstybė" ir į šių metų festivalį iš JAV atvykusios fotomenininkės Marthos Thomas paroda "Nepamiršk, čia jums ne Lietuva", kurioje M.Thomas mėgina vizualizuoti į Sibirą ištremtos jaunutės mergaitės Dainos Klimauskaitės itin skaudaus dienoraščio fragmentus.

Kauno miesto muziejaus Pilies skyriuje atidaryta Cristiano Geeleno (Nyderlandai) "Kadaise gyvenusio vyro prisiminimų" paroda, o visai netoli Kauno pilies – menininkė iš Belgijos Alain Schroeder pasakoja apie "Senoles nardytojas" – jūros moteris, kurios nardo ir renka jūros gėrybes. Beje, ši senstanti moterų grupė, dėvinti plonus guminius kostiumus ir senamadiškus akinius, yra laikoma nacionaline vertybe bei įtraukta į UNESCO nematerialaus kultūros paveldo sąrašą, tačiau tradicija pamažu nyksta, nes vis mažiau moterų renkasi šią itin pavojingą profesiją.

Užfiksuotas peiliu odą rėžiantis dramatizmas, jo neišvengiamumas ir subtili romantika, ataidintis jautrus, gelminis grožis.

Kauno įvairių tautų kultūrų centre veikia Grzegorzo Jarmocewicziaus (Lenkija) paroda "Abipus sienos. Kodėl aš įsimylėjau Lietuvą?", Kauno Vinco Kudirkos viešosios bibliotekos Jaunimo, meno ir muzikos skyriuje – Magdalenos Stengel (Vokietija) paroda "±100".

"Kaunas Photo" parodos eksponuojamos Čečėnijos aikštėje, Kalniečių parke, Žaliakalnio funikulieriaus papėdėje (parodos po atviru dangumi žiūrovams bus matomos iki spalio pabaigos), taip pat V.Kudirkos viešosios bibliotekos Parko padalinyje, Kauno technologijos universiteto trečiujų rūmų antro aukšto fojė, Vytauto Didžiojo universiteto daugiafunkciame mokslo ir studijų centre. Pabirusios po visą Kauną festivalio parodos tikrai turi kuo nudžiuginti ir nustebinti.

Komentaras

Marna Goodrich Clarke*

"Kaunas Photo Star 2021"nugalėtoja

Man 81 metai, mano partneriui 92 metai. Per savo 70-ąjį gimtadienį pabudau iš sapno, kuriame pasukau už kampo ir pamačiau pabaigą. Šis nerimą keliantis sapnas paskatino mane pradėti mus abu fotografuoti ir užfiksuoti mūsų laiką senstant.

Dabar, po vienuolikos metų, mudu susiduriame su daugybe fizinių iššūkių: pablogėjusiu protiniu aštrumu, ypač atmintimi, suprastėjusia odos, plaukų ir dantų būkle, fiziniais trūkumais ir būtinybe atidžiai saugoti pusiausvyrą, klausą, regėjimą, fizinį judrumą bei pakankamai miegoti.

Viduje mes mokomės priimti tai, kas yra. Kartais nuo pykčio, nekantrumo, liūdesio ar baimės pereiname prie humoro įžvelgimo senėjmo ypatumuose. Suprantame, kad, jei sugebėsime susitaikyti su savo susenusia išvaizda ir apribojimais, tuomet yra tikimybė, jog ir kitiems bus patogiau stebėti šią transformaciją bei galbūt patiems patogiau jaustis savoje senatvėje. Įžengiau į tabu teritoriją – senėjimą ir mirtį.

Šių nuotraukų kūrimas – tai dalis mano būdo susidoroti su neišvengiama mirtimi, atkreipiant į ją dėmesį ir priimant ją. Man jos tapo duokle ne tik mūsų gyvenimui, bet ir sudėtingai bei drąsiai užduočiai – garbingai, grakščiai ir sąmoningai senti. Per ilgus gyvenimo ir stebėsenos metus išsivysto tam tikra išmintis, galiausiai atskleidžianti anksčiau nematytų asociacijų, dėsningumų ir panašumų. Įgyju labai vertinamą perspektyvą, kuri anksčiau man nebuvo pasiekiama.

* Marna Goodrich Clarke įgijo matematikos bakalauro laipsnį Šiaurės Karolinos universitete Čapel Hilyje, vėliau studijavo fotografiją Hartfordo meno mokykloje, Konektikuto universitete Storse ir Tarptautiniame fotografijos centre Niujorke. Aštuntajame dešimtmetyje ji nuolat bendradarbiavo su Naujosios Anglijos spauda, iki 1991 m. dirbo Hartfordo meno mokyklos (Hartfordo universitetas) fotografijos dėstytoja adjunkte. Nuo XXI a. antrojo dešimtmečio vidurio jos darbai eksponuojami kolektyvinėse parodose, publikuojami su fotografija susijusiuose portaluose, įsigyjami į valstybines ir privačias kolekcijas JAV ir užsienyje.