- Kauno.diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
-
Scena iš spektaklio „Barbora Radvilaitė“, 1972 m
-
„Barbora Radvilaitė“: spektaklis, išgyvenęs sovietų cenzūrą ir atgimęs naujai
-
„Barbora Radvilaitė“: spektaklis, išgyvenęs sovietų cenzūrą ir atgimęs naujai
-
„Barbora Radvilaitė“: spektaklis, išgyvenęs sovietų cenzūrą ir atgimęs naujai
-
„Barbora Radvilaitė“: spektaklis, išgyvenęs sovietų cenzūrą ir atgimęs naujai
-
„Barbora Radvilaitė“: spektaklis, išgyvenęs sovietų cenzūrą ir atgimęs naujai
Nacionaliniame Kauno dramos teatre veikia Lietuvos teatro, muzikos ir kino muziejaus parengta paroda „Jonas Jurašas. Būties kaina“. Tarp eksponatų – legendinio J. Jurašo spektaklio „Barbora Radvilaitė“, sukurto 1972-aisiais, dokumentai, raritetai. Ypač akį traukia Barboros karūnavimo rūbas ir pati karūna, garsusis Aušros Vartų Madonos paveikslas, lėmęs spektaklio ir režisieriaus gyvenimą.
1972-ųjų balandžio mėnesį Kauno valstybiniame dramos teatre buvo numatyta teatro vadovo Jono Jurašo režisuotos Juozo Grušo dramos „Barbora Radvilaitė“ premjera. Prieš tai – kaip įprasta – peržiūra. Jų buvo net kelios. Naujasis spektaklis kėlė ypatingą sovietinės valdžios ir cenzūros organų budrumą. Juk J. Jurašas, nuo 1968-ųjų dirbęs Kaune, čia pastatė Michailo Bulgakovo „Moljerą“, Kazio Sajos „Mamutų medžioklę“, „Šventežerį“, Juozo Glinskio „Grasos namus“, kitus spektaklius, garsėjo kaip nepatogus režisierius, ignoruojantis sovietinės valdžios primestas taisykles, ištikimas savo sąžinei ir kūrėjo laisvei.
Valdžios struktūras gąsdino „Barbora Radvilaitė“. J. Grušo aprašytą romantišką Žygimanto Augusto ir Barboros Radvilaitės meilės istoriją J. Jurašas perpynė su legenda, bylojančia jog Vilniaus Aušros Vartų Madonos paveikslą tapiusiam italų dailininkui pozavo Radvilaitė. Spektaklio dailininkė Janina Malinauskaitė ir teatro dekoracijų cecho darbuotojai Eglė Šniraitė-Kybartienė, Nijolė Makarevičienė, Vadas Vyšniauskas sukūrė Aušros Vartų paveikslo kopiją. Buvo sumanyta, kad spektaklio finale skambant Giedriaus Kuprevičiaus muzikai ir giesmei „Pašlovinkim meilę, pagarbinkim mielaširdingumą“, kaip epilogas, kaip himnas meilei ir tėvynei nusileis Aušros Vartų paveikslas. Nusileido. Vieną vienintelį kartą: salėje sėdintiems Kultūros ministerijos, saugumo, teatro meno tarybos atstovams. Spektaklis apšauktas „ideologiškai ydingu, pripildytu religinio misticizmo, per didelio dvasingumo ir nacionalistinių jausmų kurstymu“.
Nepaisyta jokių meninių argumentų. Režisieriui nurodyta atsisakyti paveikslo spektaklio pabaigoje, Barboros vaidmenis atlikėjai Rūtai Staliliūnaitei liepta kuo rečiau scenoje kartoti žodį „Lietuva“. Premjera buvo nuketa į rudenį.
Tačiau 1972 m. rugsėjo 9 d. „Barboros Radvilaitės“ premjeroje J. Jurašo nebuvo, – teatro vadovas jau buvo pašalintas iš teatro, režisieriaus pavardę ištrynė iš spektaklio plakato. Priežastis – rugpjūčio 15-ąją J. Jurašo parašytas atviras protesto laiškas prieš cenzūrą, kurį jis išsiuntė Lietuvos TSR kultūros ministerijai, Kauno valstybiniam dramos teatrui, Lietuvos teatro draugijai, laikraščio „Literatūra ir menas“ redakcijai. Sovietinėje žiniasklaidoje laiškas, aišku, nepasirodė. Bet jį po kurio laiko išspausdino Londono žurnalas „Index on Censorship“.
Po dvejų su puse metų Jurašas su šeima pagaliau gavo KGB leidimą išvykti į Vakarus: be pilietybės, be teisės grįžti. Nes buvo politinis emigrantas, išdrįsęs protestuoti prieš sovietinį režimą. O „Barbora Radvilaitė“ su primestomis korekcijomis vaidinta iki 1984 balandžio 1-osios; iš viso parodyti 196 spektakliai. Atgavus nepriklausomybę šalies teatralai šį J. Jurašo pastatymą pripažino ryškiausiu XX a. Lietuvos teatro spektakliu.
Daugiau apie J. Jurašo „Barborą Radvilaitę“ ir kitus spektaklius bus kalbama per balandžio 20 d. 16 ir 17.30 val. Nacionaliniame Kauno dramos teatre vyksiančias nemokamas ekskursijas. Dalyvaus parodos kuratorė ir aktoriai, vaidinę legendiniame spektaklyje.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Nemuno pakrantės virs fantazijos, gamtos ir istorijos įkvėpto meno galerija
Iki pat kito savaitgalio Panemunės ir Šančių paplūdimiuose, Nemuno saloje, vyks Upės ir Žemės meno pleneras, kurio dalyviai iš natūralių gamtinių medžiagų kuria pasirinktos vietos savitumą atspindinčius kūrinius, integruojant juos ...
-
K. Navakas ir bohemiški nuotykiai3
Maironio lietuvių literatūros muziejuje trečiadienį rinkosi neabejingieji poeto, rašytojo, vertėjo Kęstučio Navako kūrybai ir jo asmenybei. Čia skambėjo eilės ir prisiminimai. ...
-
Gyvūnų pėdsakais su M. Čepuliu1
Kaunas gausus ne tik invaziniais gyvūnais, bet ir smalsiais žmonėmis. Į gamtos fotografo Mariaus Čepulio knygos pristatymą plūdo minios. Norintys netilpo net ant bibliotekos laiptų. ...
-
Karališkajam mecosopranui scenoje svarbiausia – vaidmuo1
Paskutinę pavasario dieną Pažaislio muzikos festivalį pradės prancūziškosios romantikos kūrinių programa, kurią pristatys britų karališkasis mecosopranas dama Sarah Connolly. „Labai svarbu domėtis tuo, kas vyksta aplink, eiti į ...
-
Dizainerė G. Labanauskaitė: pati gražiausia kūryba gimsta tamsoje3
„Nors regime, neretai daug ko nematome“, – neabejoja dizainerė Gretė Labanauskaitė. Kauno paveikslų galerijoje pristatoma jos atskirtį tarp neregių ir reginčiųjų mažinanti paroda „Pasimatuok jausmą“. ...
-
Menininkė stiklui įpučia gyvybės4
Karštam stiklui įkvepianti gyvybę, menininkė Irina Peleckienė savo darbais kalba apie jo trapumą, kuris lygiai toks pats, kaip ir žmogaus gyvenimas. ...
-
Kultūros forumas: kaip auginti kultūrinį verslumą didžiuosiuose miestuose ir regionuose?7
„Kultūra ir kūryba yra visur, jos būtinos kasdieniam gyvenimui. Vis dėlto tai pastebime tada, kai jų nebelieka“, – tokį perspėjimą kultūros politikos lauko žmonėms siunčia pagrindinis šių metų Nacionalinio kultūros forum...
-
J. Rekevičiūtė: 55 kūrybinės alchemijos metai1
Šiemet menininkei Jūratei Rekevičiūtei būtų sukakę 55-eri. Jei vėl susitiktume, po pasaulį būtų pasklidęs dar ne vienas jos kūrinys – jie žmonėms tapdavo relikvija. Kauno menininkės kūrybai skirta paroda „Po angelo sparnu&ldq...
-
Į Kauną sugrįžta muzika: Gatvės muzikos dieną kvies ne tik klausytis, bet ir šokti1
Gegužės 18 d., šeštadienį, Kaune skambės 18-oji Gatvės muzikos diena, pakviesianti miestiečius į senamiestį ir kitas miesto erdves, kur nuo vidurdienio iki vakaro skambės įvairių žanrų muzika – nuo eksperimentinės ir instrumen...
-
Kviečia švęsti: renginys mylintiems upes ir netikėtumus
Iki Kauno gimtadieninio liko vos savaitė. Renginių gausa tokia, kad jau dabar reikėtų pradėti rinktis, kur būtinai norėtumėte apsilankyti ir pamatyti, išgirsti, patirtis. ...