- LNK inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Ar galite įsivaizduoti kuo kvepėjo Napoleonas ar grožio ikona Kleopatra? O kuo kvepinosi Barbora Radvilaitė? Visa tai galite patirti patys. Lietuvoje pirmą kartą eksponuojama didžiausia kvepalų kolekcija. Istorinių asmenybių kvepalai kurti Lietuvoje, tačiau ingredientai atkeliavo iš viso pasaulio, o kvapai atkurti atliekant istorinius tyrimus.
Šafranas, kardamonas, rožės, vanilė, kedro aromatai – tai pagrindiniai kvapai, kuriuos naudojo gaminant kvepalus nuo Kleopatros iki Napoleono Bonaparto laikų.
Teigiama, kad pirmasis Prancūzijos imperatorius labiausiai mėgo rozmarinų aromatą.
„Napoleono kvepaluose yra rozmarinas, nes jis labai mylėjo Korsiką, gimtąją salą, norėjo, kad kvepaluose tai jaustųsi. Vienas iš pagrindinių ingredientų – citrina. Buvo ir apelsinmedžio žiedų, ir medienos“, – pasakojo parfumerė Jolanta Cinaitienė.
Napoleonas taip mėgo kvepalus, kad jais ne tik kvepindavosi.
„Gėrė. Manoma, kad jis išgerdavo 50 kvepalų buteliukų per mėnesį“, – teigė J. Cinaitienė.
Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:
Kuo kvepinosi istorinės asmenybės galima pajusti išskirtinėje parodoje Lietuvos švietimo muziejuje, kur eksponuojami pagal mokslinius šaltinius atkurti tikrieji imperatorių, faraonų ir kitų asmenybių kvepalai.
„Kiekvienų kvepalų ingredientus, būdingus tam laikotarpiui ir tai gyvenamai vietai, pavyko atrasti istoriniuose šaltiniuose“, – sakė J. Cinaitienė.
Parfumerė kai kuriuos ingredientus parsivežė iš viso pasaulio, o kvepalus gamino Vilniuje. Esą labiausiai nustebino Liudviko XIV kvapas.
„Tuo laikotarpiu ir buvo labiausiai naudojama ambra, kuri turėjo dezodoruoti, permušti natūralius kūno kvapus“, – pasakojo J. Cinaitienė.
Kleopatra buvo ne tik išskirtinė moteris, bet turėjo ir išskirtinį kvapą. Nors labiausiai mėgo rožes, tačiau kvepalų pagrindinės natos gerokai stipresnės.
„Kleopatra buvo laikoma grožio etalonu. Išskirtinis buvo ir jos kvapas. Pagrindinis igredientas kvepaluose buvo cinamonas. Kvepalus taip pat sudarė kardamonas ir mira“, – kalbėjo J. Cinaitienė.
Stiprius kvepalus mėgo ir Lietuvos didikės, pavyzdžiui, Barbora Radvilaitė.
„Pagrinde buvo naudojami prieskoniniai kvapai: gvazdikėliai, kardamonas, muskatas“, – sakė J. Cinaitienė.
Baroko laiku žmonės nesiprausdavo. Arba prausdavosi tik kartą per metus, gydytojui prirašius. Įsivaizduokite, kokio stiprumo turėjo būti kvepalai, nes jie turėjo dezodoruoti kūno kvapus.
Stiprių kvapų reikėdavo ne dėl išrankumo.
„Baroko laiku žmonės nesiprausdavo. Arba prausdavosi tik kartą per metus, gydytojui prirašius. Įsivaizduokite, kokio stiprumo turėjo būti kvepalai, nes jie turėjo dezodoruoti kūno kvapus“ – aiškino J. Cinaitienė.
Didikai niekada nepurkšdavo kvepalų ant kūno.
„Buvo kvepinami drabužiai, kurie turėjo stipriai kvepėti arba buvo naudojami pomanderiai, papuošalai į kuriuos įsidėdavo kvapnūs prieskoniai“, – pasakojo J. Cinaitienė.
Muziejus sako, kad teko ne tik patirti kvapų kelionę per epochas, bet ir sužinoti, kaip ingredientai būdavo išgaunami. Kai kuriuos kvapus šiais laikais sunku suprasti.
„Kašaloto skrandžio turinio ir iš jo išgaunamos medžiagos, ambros, kuri yra viena brangiausių parfumerijos sudedamųjų dalių“, – kalbėjo Lietuvos švietimo muziejaus Kultūrinės veiklos skyriaus vedėja Loreta Kurmienė.
Pasak muziejaus, nors ši paroda tokia, kur kiekvienas gali pats pajusti kvapą paspaudęs buteliuką, lankytojams įdomiau tai kas autentiška, o ne interaktyvu.
„Grįžtama nuo perkrautų technologijomis ekspozicijų prie tikrų, autentiškų eksponatų, tikrų replikų“ – teigė Lietuvos švietimo muziejaus direktorės pavaduotoja Indrė Bočkutė.
Parodoje taip pat atkurti persų kilmės gydytojo Avicenos, Austrijos imperatorienės ir Vengrijos karalienės Elžbietos, Mogolų imperatorienės, Liudviko XIV, Marijos Antuanetės naudoti kvapai ar kvepalai.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Mirė Kauno miesto kamerinio teatro aktorė A. J. Masiulionytė1
Sekmadienį po sunkios ligos mirė Kauno miesto kamerinio teatro aktorė, dailės ir teatro tyrinėtoja Alma Joana Masiulionytė, pranešė Kauno miesto kamerinis teatras ...
-
„Poezijos pavasario“ laureatu tapo V. Kaziela2
60-ojo Tarptautinio poezijos festivalio „Poezijos pavasaris“ laureatu tapo poetas, publicistas Vytautas Kaziela. ...
-
Saksofonininkas L. Pilkauskas: atrodo, saksofonas tapo mano kūno dalimi
Leonardas Pilkauskas – aranžuotojas, orkestruotojas ir saksofono virtuozas, žaidžiantis ne tik muziką, bet ir gyvenimą. Kaip pats sako, visas jo gyvenimas pilnas improvizacijos ir netikėtumų. Štai dirbdamas prie naujausio albumo Leonardas ...
-
Radvilų ir Chodkevičių sarkofagus planuojama paskelbti kultūros paminklais
Kėdainių ir Kretingos bažnyčiose esančius Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės (LDK) didikų Radvilų ir Chodkevičių sarkofagus planuojama paskelbti kultūros paminklais. ...
-
Vilnius ruošiasi ypatingai šventei: laukiama rekordinio dalyvių kiekio3
Vilnius ruošiasi ypatingai šventei šią vasarą – jubiliejinei 100-ajai dainų šventei. Laukiama rekordinio kiekio dalyvių. Anot organizatorių, viešbučiai jau užpildyti, mokyklos taip pat, tad ar liks vietų svečia...
-
Prezidentas įteikė apdovanojimus mamoms ir globėjoms iš visos Lietuvos9
Prezidentas Gitanas Nausėda šeštadienį, Motinos dienos išvakarėse, ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ medaliu apdovanojo 51 mamą ir globėją, pranešė prezidentūra. ...
-
Baltijos ir Šiaurės šalių kultūros ministrai pabrėžė būtinybę stiprinti paveldo apsaugą8
Stokholme viešintis Lietuvos kultūros ministras Simonas Kairys su kolegomis iš Šiaurės ir Baltijos šalių aštuoneto (NB8) pabrėžė būtinybę stiprinti paveldo apsaugą. ...
-
Sesytė Elenytė ir Joniukas aviniukas: senos pasakos naujos spalvos3
Kauno valstybinis lėlių teatras (KVLT) kviečia į premjerą „Sesytė Elenytė ir Joniukas aviniukas“, kurią režisuoja Milda Mičiulytė. Spektaklyje puikiai žinoma lietuvių liaudies pasaka nuskambės naujai, įvedant naujų personažų ir li...
-
Knygų klubas „Paraštėse“ vienija skaityti mėgstančius klaipėdiečius
Metus I. Kanto bibliotekos Pempininkų padalinyje veikiantis knygų klubas „Paraštėse“ vienija skaityti mėgstančius klaipėdiečius. Bendraminčiai susitinka kiekvieną paskutinį mėnesio antradienį. Jų ratas kol kas nėra labai gausus...
-
Profesoriaus darbuose – pasaulio gatvės5
Profesorius Jonas Minkevičius tiki, kad išėję iš jo darbų parodos žmonės supras, kad architektūra – ne atvirukas delne, o istoriškai svarbus menas. ...