„Angies“ kūryba šių dienų realybėje

  • Teksto dydis:

Ryškios Lietuvos meno pasaulio dailininkų grupės „Angis“ kūryba – tarsi vertybinė jungtis tarp praeities ir dabarties. Atsigręždami atgal į 1990-uosius ir prisiminę tuometį nerimą, galime pastebėti, kad šiomis dienomis jaučiamės panašiai.

Kauno modernaus meno fondo rudenį organizuojamoje parodoje „Nerimo laikas: Angis ir mokiniai“ 22 menininkų kūriniais bus įvaizdinama nerami atmosfera dėl politinio nestabilumo pasaulyje, dar kartą atkreipiamas visuomenės dėmesys į aktualijas ir kviečiama prisiminti „Angies“ indėlį Lietuvos kultūros raidai.

Dailininkų grupė „Angis“ susibūrė 1990-aisiais. Tai buvo metai, paženklinti nepriklausomybės atkūrimu ir sisteminiais pokyčiais visuomenėje ir kultūros lauke.

„Menininkų nebetenkino iš sovietinio laiko paveldėtos dailininkų sąjungos tvarkos. Jie deklaratyviai peržengė stagnacinį laikotarpį ir save pozicionavo kaip ekspresionistinės tradicijos, ypač „Ars“ idėjų, tęsėjus“, – apie „Angies“ dailininkų grupę pasakoja parodos „Nerimo laikas: Angis ir mokiniai“ kuratorė Genovaitė Bartulienė.

Iš lenkiškų, vengriškų meno žurnalų žinotos Vakarų meno tendencijos skatino ieškoti sprendimo, kokį darinį suformuoti ir kaip savo menines pažiūras atskleisti parodose.

„Nuo pirmosios „Angies“ parodos bandyta peržengti nusistovėjusias normas – išmušti publiką iš įprastinių suvokėjo pozicijų, provokuoti reakcijas, laužyti tabu“, – sako G. Bartulienė.

Kęstutis Lupeikis. Ivanas. / Kauno modernaus meno fondo nuotr.

Panašiai kaip ir XX a. 4-ąjį dešimtmetį veikususios grupės „Ars“ nariai, „Angies“ dailininkai išskirtinį dėmesį skyrė spalvai, potėpiui, faktūrai, spontaniškai raiškai. Jų kūryba – ekspresyvus, intuityvus paveikslo pobūdis, platus potėpis, vaizduosenos vitališkumas, iracionalumas.

Šiandienos politinis nestabilumas, Rusijos invazija į Ukrainą tampa temine grandimi, jungiančia netolimą praeitį su dabartimi.

Grupės dailininkai oponavo anuomet paplitusiai kamerinei tapybai, kūrė didelio formato darbus, kurie reikalavo ir naujų eksponavimo formų, ieškojo naujų kūrybos technikų, medžiagų. Keisdami lietuviškosios dailės landšaftą angiečiai neišvengiai keitėsi ir patys. Šalia drobių ar skulptūrų radosi instaliacijos, vaizdo menas, fotografija.

G. Bartulienės teigimu, šiandienos politinis nestabilumas, Rusijos invazija į Ukrainą tampa temine grandimi, jungiančia netolimą praeitį su dabartimi.

Parodoje eksponuojami „Angies“ grupės kūriniai sukurti XX a. 9–10 dešimtmečiais, taip pat ir pastarųjų metų darbai. Šia paroda Kauno modernaus meno fondas siekia ne tik pakviesti prisiminti unikalų istorijos tarpsnį Lietuvos tapybos istorijoje, bet ir atskleisti šios grupės poveikį dabartiniam meno laukui, todėl parodoje bus galimybė išvysti menininkų, kuriuos „Angies“ nariai įvardijo savo mokiniais, kūrinius.

Ričardas Nemeikšis. Be pavadinimo. / Kauno modernaus meno fondo nuotr.

„Nors šiandienė grupės veikla ne tokia aktyvi, ypač svarbu užfiksuoti jų veiklos tęstinumą“, – teigia Kauno modernaus meno fondo atstovė Rugilė Andziukveičiūtė-Buzė.

Rudenį parodoje bus pristatomi 22 menininkai: trylika „Angies“ grupės narių – Jonas Arčikauskas, Henrikas Čerapas, Vytautas Dubauskas, Raimondas Gailiūnas, Jonas Gasiūnas, Rimvidas Jankauskas-Kampas (1957–1993), Kęstutis Lupeikis, Eimutis Markūnas, Ričardas Nemeikšis, Antanas Obcarskas, Mikalojus Šalkauskas (1935–2002), Arūnas Vaitkūnas (1956–2005), Alfonsas Vilpišauskas (1945–2015). Taip pat ir dalies jų įvardyti mokiniai: Jovita Aukštikalnytė-Varkulevičienė, Konstantinas Gaitanži, Eglė Karpavičiūtė, Jolanta Kyzikaitė, Agnė Kulbytė, Auksė Miliukaitė, Povilas Ramanauskas, Eglė Ulčickaitė ir Andrius Zakarauskas.

Nemaža dalis šios parodos kūrinių yra iš Kauno modernaus meno fondo kolekcijos.



NAUJAUSI KOMENTARAI

KARO PROPOGANDA

KARO PROPOGANDA portretas
Baudžiama įstatymu.
VISI KOMENTARAI 1

Galerijos

Daugiau straipsnių