- BNS inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Senoviniai banginiai turėjo itin aštrius plėšrūno dantis, panašius į liūtų, trečiadienį paskelbė australų mokslininkai.
Jų nuomone, šis atradimas paneigia teorijas, kad šie žinduoliai maitindamiesi dantimis filtruodavo vandenį kaip dabartiniai taikūs milžinai.
Yra dvi didelės banginių grupės: dantytieji, tokie kaip orkos, ir ūsuotieji (bedančiai), košiantys vandenį ir mintantys raginių „ūsų“ sulaikytu planktonu bei smulkiomis žuvimis.
Pasitelkę 3D skenerius, tris Australijos muziejus vienijančios organizacijos „Museums Victoria“ ir Monasho (Monašo) universiteto paleontologai parengė skaitmeninius ūsuotųjų banginių iškastinių protėvių ir šiuolaikinių banginių dantų modelius.
Šie rezultatai pirmą kartą parodo, kad senoviniai ūsuotieji banginiai turėjo itin aštrius dantis, kurių paskirtis buvo vienintelė: atkąsti grobio mėsą.
Pasirodė, kad senovinių ūsuotųjų banginių – paprastųjų tikrųjų banginių ir mėlynųjų banginių protėvių – dantys yra kitokie nei dabartinių ir daug aštresni.
„Šie rezultatai pirmą kartą parodo, kad senoviniai ūsuotieji banginiai turėjo itin aštrius dantis, kurių paskirtis buvo vienintelė: atkąsti grobio mėsą“, – sakė Erichas Fitzgeraldas (Erikas Ficdžeraldas) iš „Museums Victoria“.
„Priešingai nei mano daugelis žmonių, banginiai niekada nenaudojo savo dantų kaip sieto ir maitinimosi filtruojant technologiją išplėtojo vėliau, galbūt jau praradę dantis“, – sakė jis.
Ankstesnė teorija apie senovinius banginius teigė, kad jie filtruodavo dantimis, kurie sukąsti suformuodavo zigzago formos sietą, panašiai kaip kai kurių dabartinių Antarkties ruonių.
Sietas esą sulaikydavo maistą burnoje ir leisdavo vandeniui ištekėti. Galiausiai tokius dantis pakeitusios raginės plokštelės – „ūsai“.
Atradimas, apie kurį trečiadienį pranešama žurnale „Biology Letters“, reiškia, kad „banginiai visiškai pakeitė savo maitinimosi biologiją“, kai atsirado gebėjimas filtruoti, sakė „Museums Victoria“ ir Monasho universiteto mokslininkas Davidas Hockingas (Deividas Hokingas).
Pasak mokslininkų, dar liko darbo norint suprasti ūsuotųjų banginių – didžiausių gyvūnų Žemėje – kilmę.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Įsigalioja draudimas žvejoti lašišas ir šlakius, aplinkosaugininkai pradeda patikrinimus
Įsigaliojant draudimui lašišų ir šlakių žvejybai, aplinkosaugininkai trečiadienį pradės kasmetinę akciją „Saugom lašišą“. ...
-
Iš Kinijos į JAV lėktuvu „Panda Express“ atvyko dvi didžiosios pandos
Dvi didžiosios pandos, skirtos Vašingtono zoologijos sodui, antradienį iš Kinijos atvyko į Jungtines Amerikos Valstijas – tai naujausia Pekino tarptautinės „pandų diplomatijos“ kampanija. ...
-
Susipažinkite: nauja Vyriausybės darbuotoja – Tiramisu3
Laima Penek – oficiali Vyriausybės fotografė, į savo darbovietę nuo rugsėjo ateinanti nebe viena, o su augintine Tiramisu, kuri patogiai jaučiasi tiek šeimininkei ant peties, tiek Vyriausybėje prie vėliavų. ...
-
Rado roplio išvaizdos grybą: jo savybėmis domisi ir medikai3
Gamtininkas ir ornitologas Gediminas Gražulevičius per fotoaparato objektyvą dažniau dairosi į dangų, ieškodamas retesnių paukščių. Tačiau šį kartą, pažvelgęs sau po kojomis, gamtininkas aptiko keistos išvaizdos gryb...
-
Aplinkos ministras atsisakė didinti sumedžiojamų vilkų limitą6
Per 2024–2025 metų medžioklės sezoną leista sumedžioti 341 vilką – tiek pat, kiek praėjusį sezoną. ...
-
Kritinis derliaus klausimas: šiltėjantis klimatas verčia kurti atsparesnes sėklas
Indija – viena didžiausių kviečių ir ryžių augintojų bei vartotojų pasaulyje. Mokslininkai jau seniai stengiasi išauginti sėklas, kurios padidintų derlių, būtų atsparios sausrai ar augalų ligoms. Šis poreikis didėja, nes dėl...
-
Liūdnos prognozės: po vandeniu gali panirti ir kai kurie Lietuvos miestai?42
Bėgant metams, po vandeniu gali panirti ir kai kurie Lietuvos miestai. Tokie pareiškimai skamba Europos Parlamente. Klimato stichijos jau dabar naikina ir taip nedidelę Lietuvos pajūrio pakrantę, užlieja gyventojų namus. Panevėžio rajonas ir sos...
-
Įspėja vairuotojus: dabar – pavojingiausias laikotarpis1
Susidūrimai su laukiniais gyvūnais keliuose yra dažna problema. Šie įvykiai ne tik kelia pavojų eismo saugumui, bet ir lemia finansinius nuostolius. Draudikai įspėja, kad ruduo – vienas pavojingiausių laikotarpių, kuomet įvyksta daugiaus...
-
Liūdnos meteorologų žinios: potvyniai ir sausros tampa vis labiau nenuspėjami1
Liūdnos pasaulio meteorologų žinios: 2023 m. pasaulio upėms buvo sausiausi metai per daugiau nei tris dešimtmečius. Potvyniai ir sausros tampa vis labiau nenuspėjami, o tai lemia didelius nuostolius ir nelaimes. ...
-
Erelio galia lokiui neprilygsta2
Harpijos erelis stebina neįprasta savo išvaizda, dydžiu ir medžiotojo gebėjimais. Šie plėšrieji paukščiai gali užaugti beveik iki metro aukščio, o sparnų plotis siekti iki daugiau nei dviejų metrų pločio. Dėl i&s...