- LNK inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Daugėja nerimo, streso, įvairių baimių, pokalbių apie savižudybes. Apie vaikų ir paauglių psichinę sveikatą kalbėjo vaikų linijos psichologė Jurgita Smiltė Jasiulionė.
– Ką pastebite vaikų psichinėje sveikatoje?
– Vaikų linijoje pastebime, kad nuo pandemijos vaikų psichinė sveikata – pablogėjusi. Ir kažkaip neatsistato į tą lygį, kuris buvo prieš pandemiją. Tikrai pastebime, kad yra išaugusios tam tikros temos, pavyzdžiui, pokalbių apie savižudybę, savęs žalojimą, nerimą, baimę, stresą, įtampą, bet aišku, greta to visada išlieka amžinos ir aktualios temos paaugliams – santykiai su tėvais, su bendraamžiais, kur nebūtinai dramatiškos situacijos, bet tiesiog jiems sukeliančios daug jausmų.
– Kaip manote, kodėl po pandemijos situacija negerėja?
– Iki šių dienų turime labai daug nerimo. Tikrai sunku būtų paneigti karo Ukrainoje reikšmę. Paveikti tiek suaugę, tiek vaikai. Daug kitų konfliktų kyla pasaulyje. Daug dalykų aplink, kurie nepadeda to nerimo nuimti. Dažnai vaikai nesulaukia atliepimo, jie jaučiasi nepamatyti, nesuprasti šalia esančių suaugusių. Jie išgyvena daug įtampos. Mokyklose matome, kiek yra pokyčių švietimo sistemoje, kiek diskusijų, ginčų, pykčių tarp suaugusių dėl švietimo, tai mes, suaugusieji, ginčijamės, o vaikai toje aplinkoje turi augti ir ugdytis, tai natūralu, kad jie gali jausti didelę sumaištį. Ir jeigu vaikai neatranda suaugusio į kurį gali atsiremti, jie tai pradeda kaupti. Tada tas kaupimas gali pasireikšti labai nemaloniais dalykais.
Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:
– Kaip tėvai galėtų padėti savo vaikams?
– Svarbiausia – nenuvertinti jokio jausmo, sunkumo, su kuriuo ateina vaikas. Nesvarbu, ar tai būtų liūdesys, kad kažkas nepavyko mokykloje, svarbu – nepulti sakyti, kad tu juk žinai, kad privalai eiti į mokyklą, o pabandyti suprasti, kodėl jis nenori. Kad sako, jog nenori, tai nereiškia, kad neis. Gal jam tiesiog neramu dėl kontrolinio ir nori, kad mama ar tėtis išgirstų, nuramintų. Kitas dalykas – nebijoti patyrinėti ir nuraminti. Kartais užtenka tiesiog pasakyti, jog normalu, kad tu taip jautiesi. Tai vaikams padeda. O kitas svarbus dalykas – nebijoti tėvams kreiptis pagalbos. Tam yra ir emocinės paramos tarnybos, ir psichologai.
Kartais užtenka tiesiog pasakyti, jog normalu, kad tu taip jautiesi. Tai vaikams padeda.
– Ar vaikų linijoje pastebite, kad keičiasi bendravimo formos? Gal ir jums nebenori skambinti, o labiau rašo?
– Tikrai taip. Pastebime, kad skambučių skaičius nuo kokių 2018 metų po truputį mažėja. Didėja besikreipiančių internetu. Panašu, kad vaikams taip bendrauti – paprasčiau. Internetas suteikia dar didesnį anonimiškumą, saugumą, tai internetu vaikai atveria labai skaudžias temas, jausmus. O telefonu visko būna, būna ir pajuokauja.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Upėse rasti net keli negyvi jaunuoliai: savižudybė iš esmės yra žmogžudystė55
Šiais metais upėse rasti keli negyvi paaugliai. Tai visuomenę sukrėtė ir sukėlė diskusijas. Ar daugėja paauglių savižudybių ir ar ryškėja bauginančios tendencijos? Apie tai papasakojo vaikų ir paauglių psichiatras Linas Slušn...
-
Perdegimas darbe: pusės metų laikotarpis yra vienas iš svarbiausių kriterijų1
Vilniaus universiteto psichologai su kolegomis iš užsienio atliko profesinio perdegimo tyrimą, kurio rezultatai parodė, kad Lietuva patenka į aukščiausio perdegimo lygio šalių trejetuką kartu su Japonija ir Nyderlandais, nors Lietuv...
-
Norite pokyčių savo gyvenime? Atlikite šiuos penkis žingsnius3
Pastebite, kad jums sunku ką nors keisti? Norite gyvenime naujovių, pokyčių, tačiau juos vis atidėliojate? Pradėję greitai sugrįžtate prie senų įpročių? Profesionali supervizorė Nomeda Jerochova įvardija penkis konkrečius žingsnius,...
-
Šiuolaikinio jaunimo jausmų kalba: kokia ji?
Pasaulyje, kuriame dažnai pabrėžiama technologijų svarba, akademiniai rezultatai ir išoriniai pasiekimai, dažnai pamirštame menines veiklas kaip būdą prakalbinti jaunimą ir padėti jaunoms asmenybėms atsiskleisti. ...
-
Tėvai ir vaikai: skirtingi laikotarpiai – skirtingi išgyvenimai
Kad ir kaip būtų paradoksalu, visą gyvenimą mes esame vaikai. Suaugę, patys tapę tėvais, senstantys mes tebeturime tėvus. Jei ne gyvenančius šiame pasaulyje, tai bent jų vaizdinį, įspaudą savo sąmonėje. ...
-
Nevenkite kalbėti apie pavojus – tai gali išgelbėti vaiko gyvybę
Vaikams vis mažiau būnant namuose ir daugiau laiko leidžiant su draugais ir būreliuose, tėvai neretai jaučia nerimą dėl jų saugumo. Kai su vaiku nepavyksta susisiekti telefonu, tėvams kyla įtampa – galbūt jis pakliuvo į pavojingą situacij...
-
Blogos nuotaikos vengti nebūtina?
Rudens sezonui perkopus į antrą pusę, daugelis pastebi pakitusią emocinę būseną. Specialistai mano, kad tokiu metų laiku depresyvios nuotaikos išvengti įmanoma, tačiau žmonės turi išmokti priimti esamą būseną. ...
-
Kaip kalbėti su vaiku apie netektį ir mirtį?4
Suprantama, kad tėvai nori matyti tik linksmus ir laimingus savo vaikus ir kuo ilgiau apsaugoti juos nuo skaudžių temų ir įvykių. Tačiau augdamas vaikas neišvengiamai su jais susidurs ir patirs, kad tam tikros situacijos kinta ir reikia prie jų ...
-
Savaitgalį – rodyklių sukimas: kokį poveikį daro sveikatai?24
Šį savaitgalį, naktį iš šeštadienio į sekmadienį, laikrodžio rodyklės bus sukamos viena valanda atgal. Nors būta įvairių diskusijų apie tai, kad reikėtų nustoti kasmet sukti rodykles (dėl to šiemet parašy...
-
Trapus kelias į laimę: vyrų ir moterų skirtumai
Laimė yra tai, ko mes ieškome bet kokioje gyvenimo situacijoje, ir nesvarbu, ką darytume, – žygdarbius ar visiškas nesąmones, tikime, kad tai padarys mus laimingus. Tačiau dažnai net ir pasiekę savo išsvajotos karjeros auk&sca...