Jame dalyvavo 380 mokslininkų iš 35 šalių. Duomenys buvo renkami nuo 2018 m. Visi respondentai priklauso Tarpvyriausybinės klimato kaitos komisijai (TKKK), kuri per 35 metus jau parengė šešias klimato kaitos ataskaitas su išsamiomis apžvalgomis bei rekomendacijomis.

Mokslininkai jaučiasi beviltiškai

Beveik 80 proc. apklaustų mokslininkų prognozuoja, kad pasaulio temperatūra, palyginti su ikipramoniniu laikotarpiu, padidės mažiausiai 2,5 °C. Beveik pusė respondentų numato mažiausiai 3 °C šilimą. Vos 6 proc. tyrimo dalyvių mano, kad klimatas šils 1,5 °C ir bus pasiekta tarptautiniu mastu Paryžiaus susitarime dėl klimato kaitos nustatyta riba.

Beveik visi „The Guardian“ kalbinti atmosferos, vandenynų, energetikos, žemės ūkio, ekonomikos, politikos ir kitų sričių ekspertai nusiteikę niūriai. Didžioji dalis mokslininkų numato pusiau distopinę ateitį su badu, konfliktais ir masine migracija dėl karščio bangų, gaisrų, potvynių bei audrų, kurios savo intensyvumu ir dažnumu gerokai pralenks prieš tai vykusias nelaimes.

Tyrėjas, kuris nenorėjo atskleisti savo tapatybės, sakė, kad prognozės ateičiai jam kelia pyktį, nerimą, pribloškia.

„Palengvėja, kai pagalvoju, kad neturiu vaikų, nes žinau, kas laukia ateityje“, – teigė kitas ekspertas.

Tasmanijos universiteto atstovė Gretta Pecl mano, kad per ateinančius penkerius metus pasaulio laukia dideli sukrėtimai.

„Valdžios institucijas užgrius vienas ekstremalus reiškinys po kito, sutriks maisto gamyba. Jaučiu didelę neviltį dėl ateities“, – sakė ji.

Palengvėja, kai pagalvoju, kad neturiu vaikų, nes žinau, kas laukia ateityje.

Pasekmės akivaizdžios jau dabar

Klimato krizė jau dabar daro didžiulę žalą žmonėms ir pragyvenimo šaltiniams visame pasaulyje, nors per pastaruosius ketverius metus pasaulio temperatūra vidutiniškai pakilo vos 1,2 °C.

Tik 1 °C šilumos padidėjimas sukėlė ekstremalius orus planetoje – nuo JAV iki Europos šalių ir Kinijos kilo karščio bangos, kurios, jei ne klimato kaita, nebūtų buvusios įmanomos.

Naujausioje TKKK ataskaitoje šimtai puslapių skirta klimato kaitos padariniams – įvardijami negrįžtami Amazonės atogrąžų miškų praradimai, keturis kartus padidėję potvynių nuostoliai ir dengės karštligė, kuri gresia milijardams žmonių. Jei pasaulio temperatūra kils 3 °C, tokie miestai kaip Šanchajus, Rio de Žaneiras, Majamis ir Haga atsidurs žemiau jūros lygio.

Kitas mokslininkų rūpestis – klimato lūžio taškai, kai dėl padidėjusios temperatūros žlunga svarbios klimato sistemos dalys, pavyzdžiui, Grenlandijos ledo danga, Amazonės atogrąžų miškai ir pagrindinės Atlanto vandenyno srovės.

„Dauguma žmonių nesuvokia, koks didelis yra šis pavojus“, – akcentavo Viduržemio jūros regiono biologinės įvairovės ir ekologijos instituto darbuotojas Volfgangas Krameris.

1,5 °C tikslą vadina politiniu žaidimu

2015 m. Paryžiuje vykusiame Jungtinių tautų aukščiausiojo lygio susitikime dėl klimato kaitos 1,5 °C tikslas buvo iškeltas siekiant išvengti blogiausių klimato kaitos scenarijų. Vyriausybės sutarė užtikrinti, kad vidutinės temperatūros kilimas pasaulio mastu būtų gerokai mažesnis nei 2 °C, palyginti su ikipramoninio laikotarpio temperatūra, ir dėti pastangas, kad ji nepadidėtų daugiau nei 1,5 °C.

Vis dėlto beveik visi kalbinti klimato ekspertai mano, kad 1,5 °C tikslas yra žlugęs, o dabartinė klimato politika rodo, kad pasaulio temperatūra gali šilti maždaug 2,7 °C. Dar daugiau, mažai tyrime dalyvavusių mokslininkų laikosi nuomonės, kad pasaulis imsis būtinų veiksmų, reikalingų išvengti blogiausių klimato kaitos scenarijų.

Kembridžo universiteto atstovas Džonatanas Kulenas buvo itin tiesmukas: „1,5 °C tikslas – politinis žaidimas, mes niekada neketinome jo pasiekti“.

Politinės valios stoka ir savanaudiški įmonių interesai

Mokslininkų paklausus, kodėl milžiniško pavojaus akivaizdoje pasaulio reakcija – tokia vangi, beveik trys ketvirtadaliai respondentų kaip priežastį nurodė politinės valios stoką. 60 proc. apklaustųjų kaltino verslus, pavyzdžiui, iškastinio kuro įmones, dėl jų asmeninių savanaudiškų interesų.

Tyrimo dalyviai sakė, kad dalį politikų ir žiniasklaidos priemonių užvaldė labai turtingos iškastinio kuro bendrovės bei naftos perdirbimo įmonės, o jų eksploatuojama nafta, dujos ir anglis yra pagrindinė klimato krizės priežastis.

„Valstybių ekonominiai interesai dažnai yra svarbesni“, – pabrėžė Brazilijos nacionalinio kosmoso tyrimų instituto atstovas Lincolnas Alvesas.

„Klimato kaita kelia egzistencinę grėsmę žmonijai, o politinės valios trūkumas ir įmonių interesai neleidžia jos stabdyti. Nerimauju dėl ateities, kurią paveldėl mano vaikai“, – sakė Lorraine Whitmarsh iš Jungtinėje Karalystėje esančio Bato universiteto.

Daugelis apklaustųjų taip pat atkreipė dėmesį į nelygybę ir turtingųjų pasaulio šalių nesugebėjimą padėti skurstantiems, kurie labiausiai kenčia nuo klimato kaitos padarinių.

„Sulauksime pusiau distopinės ateities, kurioje pasaulio pietuose gyvenantys žmonės patirs daug skausmo ir kančių“, – teigė Pietų Afrikos mokslininkas, nenorėjęs skelbti savo pavardės.

„Ligšiolinis pasaulio atsakas yra smerktinas – gyvename kvailių amžiuje“, – pridūrė jis.

Klimato kaita kelia egzistencinę grėsmę žmonijai, o politinės valios trūkumas ir įmonių interesai neleidžia jos stabdyti.

Dipakas Dasgupta iš Energetikos ir išteklių instituto Naujajame Delyje sakė, kad jei pasaulis, kuris yra neįtikėtinai turtingas, stovės nuošalyje ir nedarys nieko, kad išspręstų sunkią skurstančiųjų padėtį, galiausiai pralaimėsime visi.

Londono ekonomikos mokyklos atstovas Stephenas Humphreysas pabrėžė, kad „tylius“ sprendimus JAV, Kanadoje, Jungtinėje Karalystėje, Australijoje, taip pat Rusijoje priimančių asmenų ir didžiausių iškastinio kuro gamintojų Artimuosiuose Rytuose skaičiavimai veda mus į pasaulį, kuriame labiausiai kentės pažeidžiamiausi, o turtingieji tikėsis likti saugūs net ir įvykus kataklizminiam 3,5 °C temperatūros kilimui.

Kaip dar viena problema, daranti didelę įtaką klimato kaitai, buvo įvardytas per didelis gyventojų vartojimas išsivysčiusiose šalyse.

Klimato mokslininkai jaučiasi negirdimi

Daugybė ekspertų sakė, kad jie jaučiasi beviltiškai, įsiutę ir išsigandę dėl vyriausybių nesugebėjimo imtis veiksmų, nepaisant pateiktų akivaizdžių mokslinių įrodymų.

Mokslininkai pabrėžė, kad jų darbas dešimtmečius buvo ignoruojamas, o dabar gyvename pasaulyje, kuris, kaip rodo jų tyrimų išvados, yra „greitkelyje į pragarą“.

Camille Parmesan iš Prancūzijos nacionalinio moklinių tyrimų centro teigė, kad visi mokslininkai, su kuriais ji dirbo ruošiant TKKK ataskaitą, buvo nepaprastai nusivylę. Jie klausė: „Ką, po velnių, turime daryti, kad žmonės suprastų, kaip blogai iš tikrųjų yra?“

„Mes taip pat esame žmonės, gyvenantys šioje Žemėje, žmonės, kurie taip pat patiria klimato kaitos padarinius, kurie turi vaikų, kurie nerimauja dėl ateities“, – sakė Bonos universitete dirbanti Lisa Schipper.

„Atlikome mokslinius tyrimus, parengėme ataskaitą, bet ji iš tiesų nepadarė jokios įtakos politikai. Kiekvieną kartą tai pamatyti labai sunku“, – pridūrė ji.

„Problemos mastas nėra gerai suprastas, – sakė Ralfas Simsas iš Massey universiteto Naujojoje Zelandijoje.

„Kol dauguma pripažins, kad būtina nedelsiant mažinti išmetamųjų teršalų kiekį, atsiras milijonai klimato migrantų, dažnės ekstremalūs meteorologiniai reiškiniai, ims trūkti maisto ir vandens, o tada jau bus per vėlu“, – pridūrė jis.

Visa žmonija turi susivienyti ir bendradarbiauti – tai puiki proga pamiršti nesutarimus ir dirbti kartu.

Žmonija turi susivienyti

Vis dėlto daugelis apklausoje dalyvavusių mokslininkų sakė, jog kova su klimato kaita turi būti tęsiama, kad ir kiek kiltų pasaulio temperatūra, mat, klimato krizės akivaizdoje svarbios net ir laipsnio dalys: kiekviena papildoma dešimtoji laipsnio dalis reiškia, kad 140 mln. žmonių daugiau kenčia nuo pavojingo karščio.

„Visa žmonija turi susivienyti ir bendradarbiauti – tai puiki proga pamiršti nesutarimus ir dirbti kartu“, – sakė Tarptautinio atogrąžų žemės ūkio centro Kolumbijoje atstovas Louis Verchot.

Aditi Mukherji iš CGIAR mokslinių tyrimų grupės teigė, kad pasaulio šiaurė turi pareigą išspręsti savo pačios sukurtą problemą – sumažinti išmetamųjų teršalų kiekį ir skirti lėšų likusiam pasauliui tvarkytis su klimato kaitos jau sukeltais padariniais.