- Kauno.diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Jeigu seniau valstybės dažniausiai konkuruodavo natūraliais gamtiniais ištekliais, dabar lemiamu veiksniu vis dažniau tampa talentingi žmonės ir jų turimos žinios. O prasidėjus naujiems mokslo metams galima konstatuoti – dauguma geriausiai išlaikiusiųjų egzaminus pasiliko studijuoti Lietuvoje.
Nuolat tobulėjant aukštosioms technologijoms, jų valdymui reikia turėti specifinių žinių ir įgūdžių. Nekvalifikuotas darbas dažnu atveju vykdomas kur kas efektyviau, kai jį iš žmonių perima mašinos. Pasaulis ir Lietuva įžengė į inovacijų ekonomikos erą, kurioje lyderiaujančios ar to siekiančios šalys planuoja ir įgyvendina veiklas, kur didžiausia pridėtinė vertė sukuriama taikant žinias, naujoves ir mokslinius tyrimus. Tam būtini intelektualūs, kūrybiški žmonės, aukštos kvalifikacijos tyrėjai, kūrėjai ir inovatoriai.
Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (toliau – EBPO, angl. OECD) 2015 m. tyrimo ataskaitoje skelbiama, kad per pastarąjį dešimtmetį aukštąjį išsilavinimą turinčių žmonių, tarp 25–34 m. amžiaus gyventojų, skaičius EBPO šalyse išaugo nuo 32 iki 45 proc. bei, tikėtina, iki 2030 m. ir toliau augs.
Lietuva pagal išsilavinusių suaugusiųjų skaičių yra viena pirmaujančiųjų (55 proc.) pasaulyje, tačiau daugeliui darbdavių, ekspertų susirūpinimą kelia studijų kokybė. Prognozuojant ateities specialistų parengimo kokybę, vienas iš kriterijų yra stojančiųjų pasirengimas studijomis. Metų metais viešojoje erdvėje keliamas klausimas – ar valstybinius egzaminus geriausiai išlaikiusieji išvyksta studijuoti į užsienį, o į Lietuvos universitetus stoja vidutiniokai ar silpnai pasirengę studijoms jaunuoliai?
Šiemet bendrajame priėmime į aukštąsias mokyklas dalyvavo 83 iš 93 (beveik 90 proc.) 2016-ųjų metų abiturientų, kurie už 3 ar daugiau valstybinius brandos egzaminus gavo 100 balų įvertinimą. Iš jų 68 (beveik 82 proc.) pasirašė sutartis su Lietuvos aukštosiomis mokyklomis. Daugiausiai jų įstojo į Vilniaus universiteto (65 proc.) bei Kauno technologijos universiteto (22 proc.) fizinių (54 proc.) ir biomedicinos (22 proc.) mokslų sritis. Daugiausiai (iš viso 32 proc.) tris ar daugiau šimtukų surinkusiųjų įstojo į programų sistemų studijų programas Vilniaus universitete bei Kauno technologijos universitete. Į populiariausiųjų penketą taip pat pateko Vilniaus universiteto medicinos, taikomosios fizikos ir politikos mokslų programos.
Lyginant su kitais abiturientais, šimtukininkai kur kas dažniau įstojo į matematikos ir kompiuterių mokslo bei medicinos ir sveikatos krypčių grupei priskiriamas programas, kai kurias Vilniaus universiteto siūlomas socialinių mokslų programas: teisę, politikos mokslus, ekonomiką. Didžioji dalis šių abiturientų sutartį pasirašė su Vilniaus universitetu, Kauno technologijos universitetu ir Vilniaus Gedimino technikos universitetu.
2016-aisiais 253 abiturientai gavo po du šimto balų įvertinimus valstybiniuose brandos egzaminuose, iš 228 (90 proc.) dalyvavusiųjų bendrajame priėmime net 206 (90 proc.) sėkmingai įstojo.
Dauguma šių abiturientų – 56 proc., įstojo į VU, 22 proc. – į KTU. Lyginant studijų sritis, beveik pusė (47 proc.) pasirašė sutartis studijuoti fizinius mokslus, 24 proc. – biomediciną. Daugiausiai šių abiturientų įstojo į programų sistemų studijų programas VU (17 proc.) ir KTU (13 proc.), medicinos programas VU (11 proc.) ir LSMU (4 proc.).
2016 m. 1059 abiturientai nors vieno egzamino gavo 100 balų įvertinimą. 871 (82 proc.) iš jų dalyvavo bendrajame priėmime ir 786 (90 proc.) įstojo: 45 proc. – į VU, 19 proc. – KTU, 10 proc. – VGTU. Tarp dešimties daugiausiai abiturientų, gavusių 100 balų viename VBE, priėmusių AM institucijų – viena kolegija (VK). 28 proc. įstojusiųjų pasirašė sutartis studijuoti fizinius, 23 proc. – biomedicinos, vos mažiau, 22 proc. – socialinius mokslus. Daugiausiai šimtą balų surinkusiųjų įstojo į programų sistemų studijų programas KTU (66) ir VU (37). Tarp dešimties daugiausiai šių abiturientų priėmusių programų pateko tik dvi nepriklausančios matematikos ir kompiuterių bei medicinos ir sveikatos krypčių grupėms: VU teisės ir politikos programos.
Bendrajame priėmime dalyvavo 1460 abiturientų, už egzaminus negavusių maksimalių įvertinimų, tačiau nors iš vieno jų surinkusių 95–99 balus, o įstojo – 1349 (92 proc.): 38 proc. į VU, 17 proc. – KTU, 12 proc. – VGTU.
Dauguma šimtukininkų įstojo į fizinių arba biomedicinos mokslų programas, tačiau egzaminuose surinkusiųjų 95–99 balus pasiskirstymas kitoks: daugiausiai šių abiturientų įstojo į socialinių mokslų (24 proc.), vos mažiau į biomedicinos (23 proc.) ir fizinių (21 proc.) mokslų srities studijas. Daugiausiai (79) šių studentų pasirašė sutartį studijuoti programų sistemas KTU, 68 įstojo į mediciną VU, 36 – LSMU.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
KT netirs nutarimo buvusiam VST vadui R. Pociui skirti nuobaudą
Konstitucinis Teismas (KT) ketvirtadienio sprendimu grąžino Regionų administraciniam teismui prašymą ištirti, ar Vyriausybės 2022-ųjų birželio nutarimas buvusiam Viešojo saugumo tarnybos (VST) vadui Ričardui Pociui skirti nuobaud...
-
Vienintelis kandidatas R. Petrauskas sieks perrinkimo VU rektoriumi1
Dabartinis Vilniaus universiteto (VU) rektorius Rimvydas Petrauskas siekia antros kadencijos šiame poste, pranešė aukštoji mokykla. ...
-
Stipraus potvynio liudininke tapusi Otilija: labiausiai šokiravo žmonių elgesys10
Ispaniją nusiaubė neįprastai stiprus potvynis, nusinešęs beveik šimtą gyvybių. Apokalipsės epicentru tapo Valensijos regionas, kuriame gyvena lietuvė Otilija Diaz. Hipnoterapeutei savo akimis teko matyti siaubingus vaizdus, tačiau labiau...
-
Policija skelbia apie reidus lapkritį2
Policija skelbia, kad lapkritį prevencinės eismo dalyvių kontrolės priemonės bus vykdomos magistraliniuose, krašto, rajoniniuose ir vietinės reikšmės keliuose, jų metų bus tikrinamas vairuotojų blaivumas, tikrinama, ar pėstieji, dvirat...
-
Perspėja: atkeliauja pirmoji rudeninė audra (papildyta)4
Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba ketvirtadienį pranešė, kad po ilgą laiką vyravusių ramių orų atkeliauja pirmoji rudeninė audra. ...
-
Moliūgas – šėtono simbolis?3
Budelkiemio gatvės namo laiptinėje iš skaptuoto moliūgo kažkas pavogė į jį įdėtą elektroninę žvakę. Dėl to kilo arši diskusija, vieni svarstė, galbūt žvakė buvo išimta saugumo sumetimais. Kiti tikino, jog teisingai kažka...
-
A. Tapinas: dar kažkam atrodo, jog V. Blinkevičiūtė nebuvo priėmusi sprendimo5
Ar rinkimus su socialdemokratais laimėjusi Vilija Blinkevičiūtė ruošiasi rinkėjus apgauti ir nuo premjerės pareigų nusiplauti? ...
-
Artėjant Vėlinėms – įspėjimas vairuotojams: nesivaišinkite
Vėlinių savaitgalį prie didžiųjų miestų kapinių keisis eismas – kai kur jis vyks tik viena puse arba bus visai uždarytas. Tam, kad išvengtų spūsčių ir galvos skausmo, kur pastatyti mašiną, žmonės raginami važiuoti vie&scaro...
-
Ilgasis Vėlinių savaitgalis: kur bus sustiprintas policijos patruliavimas?1
Šį savaitgalį, penktadienį–sekmadienį, minėsime Visų Šventųjų ir Mirusiųjų atminimo (Vėlinių) dienas. Policija stiprina patruliavimą ir ragina būti atidiems keliuose ir gerbti vienas kitą. ...
-
Vyriausybė į Lietuvą pabėgusių ukrainiečių paramai skyrė 56 mln. eurų
Vyriausybė trečiadienį į Lietuvą nuo karo pabėgusių ukrainiečių paramai skyrė daugiau nei 56 mln. eurų. ...