Teorija papildo seniai besitęsiančius tyrėjų debatus dėl dinozaurų populiacijų būklės jų gyvavimo vėlyvuoju laikotarpiu.

Kai kurie tyrėjai sako, kad tie gyvūnai iki asteroido susidūrimo su Žeme klestėjo, o kiti tvirtina, kad tų roplių populiacijas buvo ištikęs aiškus nuosmukis.

"Tikėtina, kad staigi apokalipsė, kurią sukėlė asteroidas, buvo paskutinė vinis į karstą, bet kažkokios kitos priežastys jau anksčiau trukdė vystytis naujoms dinozaurų rūšims gana sparčiai, kai išmirdavo senosios", – tvirtino studijos pagrindinis autorius Manabu Sakamoto, dirbantis Didžiojoje Britanijoje įsikūrusiame Redingo universitete.

Straipsnyje, paskelbtame žurnale "Proceedings of the National Academy of Sciences", tyrėjai apžvelgia duomenis apie fosilijas iš viso pasaulio. Jų atlikta statistinė analizė rodo, kad bent 40 mln. metų iki asteroido smūgio Jukatano pusiasalyje įvairios dinozaurų rūšys dabartinėje Meksikoje nyko sparčiau, negu išsivystydavo naujos.

"Tokio rezultato nesitikėjome, – pažymėjo M.Sakamoto. – Asteroido smūgis tebėra pagrindinis kandidatas būti dinozaurų galutinio išnykimo priežastimi, bet aišku, kad evoliucijos prasme jų geriausios dienos jau buvo praėjusios."

Pavyzdžiui, ilgakakliai augalėdžiai zauropodai, kurie buvo stambiausi žinomi sausumos gyvūnai, nyko sparčiausiai, rodo tyrimo išvados.

Tiesa, teropodų, prie kurių priskiriamas ir dinozaurų pasaulio simboliu tapęs mėsėdis tiranozauras (Tyrannosaurus rex), nykimo sparta buvo mažesnė.

Tikėtina, anot mokslininkų, kad populiacijų nuosmukis buvo susijęs su prasidėjusiu žemynų atsiskyrimu ir suintensyvėjusia ugnikalnių veikla.

"Tai rodo, kad dešimtis milijonų metų iki galutinio išnykimo dinozaurai buvo pradėję prarasti Žemėje dominuojančios rūšies pozicijas", – aiškino mokslininkas M.Sakamoto.

Vėliau, maždaug prieš 66 mln. metų, įvyko vadinamasis Čiksulubo smūgis, kai dabartinio Jukatano pusiasalio šiaurinėje dalyje į Žemę rėžėsi stambus asteroidas. Jo į atmosferą pakeltas milžiniškas dulkių debesis ilgam užtemdė saulę, sukėlė pasaulinio klimato atšalimą ir didelio masto augalų nykimą.

Nelikus medžių ir kitokių augalų, kurie buvo ėdesio šaltinis ir suteikdavo prieglobstį, dinozaurai neatsilaikė.

Šis tyrimas mokslininkams taip pat leidžia prognozuoti ateitį. Šiuo metu daug gyvūnų rūšių yra patekusios į keblią padėtį dėl žmogaus veiklos skatinamų klimato pokyčių, o kokia nors gamtos katastrofa gali visiškai jas nušluoti nuo žemės paviršiaus.

"Mūsų studija aiškiai rodo, kad tuo atveju, jeigu kokia nors gyvūnų grupė nyksta sparčiau, negu gali atsikurti, jos tikimybė visiškai išnykti dar labiau padidėja įvykus didelei katastrofai", – nurodė M.Sakamoto.

"Tai itin reikšminga mūsų dabartinei ir ateities biologinei įvairovei, žinant, kad rūšys nyksta precedento neturinčia sparta dėl šiuo metu vykstančių žmogaus sukeltų klimato pokyčių", – pridūrė jis.