Europos pietų observatorijoje buvo įjungtas naujas teleskopas, turintis padėti įgyvendinti planą sukurti automatinį stebėsenos tinklą, ieškosiantį Žemei pavojų galinčių kelti asteroidų, antradienį pranešė mokslininkai.
Interneto platybėse jau kurį laiką sklando kone pasaulio pabaigą pranašaujanti žinutė. Iš pradžių gyventojai buvo gąsdinami planetos susidūrimu su itin stambiu 2,5 mylios pločio asteroidu, dabar užsienio portalai trimituoja net apie keturis asteroidus, kurie prie Žemės priartės esą jau šį šeštadienį.
Neįprastai arti Žemės – 7 mln. km atstumu – rugsėjo 1-ąją praskries didžiausias per pastarąjį šimtmetį asteroidas, pranešė Nacionalinės aeronautikos ir kosmoso administracija (NASA).
Susidūrimai su asteroidais – vienas iš nedaugelio mokslinės fantastikos motyvų, kurie yra visiškai tikėtini ir anksčiau ar vėliau gali virsti tikrove. Tačiau, nepaisant neabejotinos (nors galbūt ir tolimos) jų grėsmės, katastrofos prevencijai išteklių skiriama labai nedaug, portale astronomy.com rašo žurnalo „Discover“ apžvalgininkas Nathanielis Scharpingas.
Ar labai nustebtumėte, jeigu kas nors pasakytų, jog kosmose asteroidų, pavadintų lietuviškais vardais, yra daugiau nei lenkiškais? O kad jie pavadinti didžių Lietuvos valdovų vardais, įgavę šalies miestų pavadinimus?
Jeigu Žemės link artėtų didesnis negu 500 m skersmens asteroidas, kol kas nėra net teorinių būdų, kaip jį būtų galima numušti ar nukreipti kita kryptimi. Gera žinia ta, kad pavojus artimiausius 100 metų mūsų planetai negresia.
JAV kosmoso agentūra ketvirtadienį paleido palydovą, turintį pirmąkart pargabenti į Žemę dulkių mėginių iš asteroido, o ši misija gali padėti atsakyti į klausimą, ar tokie dangaus kūnai galėjo prieš milijardus metų atnešti į mūsų planetą gyvybės atsiradimui svarbių medžiagų.
Liuksemburgo didžioji hercogystė, viena iš mažiausių Europos valstybių, penktadienį nukreipė žvilgsnį į kosmosą, paskelbusi, kad parengs įstatymą, turintį atverti kelią gamtinių išteklių gavybai asteroiduose.