- LRT.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Savaitgalį šiaurės Lietuvoje vykusiame „Visų rūšių ralyje 2015” pirmą kartą aptikta Lietuvoje dar nesisvečiavusi drugių rūšis. Klevinė pamenė (Pammene regiana, – lot.) aptikta Renavo dvaro parke, kur gausu platanalapių klevų. Jų sėklomis šis drugys maitinasi. Trečią kartą vykęs „Visų rūšių ralis“ suteikė progą ne tik pasigalynėti gamtos mokslų ekspertams ir entuziastams, tačiau ir prisidėti prie geresnio Lietuvos gamtos ištyrimo.
„Visų rūšių ralis“ – edukacinis gamtos pažinimo renginys, kurio metu gamtos žinovai ir entuziastai susirungia per vieną parą bandydami rasti kuo daugiau augalų, gyvūnų ir kitų gyvų sutvėrimų rūšių. Šis mikrodrugys pastebėtas jau nuaidėjus varžybų finišo gongui, jį randant ir atpažįstant dalyvavo net trijų komandų nariai. Nors į oficialias rūšių stebėjimo suvestines rūšis jau nebepateko, atradėjams suteikė ne mažiau džiaugsmo. Apie naujają rūšį rašoma Lietuvos gamtos fondo pranešime spaudai.
Pirmieji neįprastą mikrodrugį pastebėjo ištikimi renginio dalyviai Asta ir Kęstutis Jarmalavičiai iš Ukmergės rajono, „Visų rūšių ralyje“ atstovavę komandą „Laukiniai“. „Parke apžiūrinėdami ant senų medžių augančias samanas ir kerpes pastebėjome sprindžiuką, kurį vėliau ekspertas padėjo pažinti. Greta jo tupėjo ir šis mikrodrugys. Jis pasirodė įdomus, nes pasidabinęs ryškiai geltonos spalvos juosta“, – atradimo įspūdžiais dalinosi Kęstutis Jarmalavičius, Želvos girininkijos (Ukmergės MU) girininko pavaduotojas.
Pirmas darbas grįžus – interneto platybėse atrasti rūšį
Susidomėję keistu radiniu prie šeimos atskubėjo ir „Visų rūšių ralyje” dalyvavę vabzdžių bei drugių žinovai. Vabzdžių pažinimo entuziastė, viena iš svetainės insects.lt įkūrėjų Eglė Černevičiūtė pasakoja iš smalsumo nuėjusi radinio pasižiūrėti.
„Drugys pasirodė labai simpatiškas, todėl nuskubėjau pasiimti fotoaparato. Sujudimą pastebėjęs Vytautas Uselis priėjo pasižiūrėti, kuo mes susidomėjome, o pamatęs drugį, iškart pastebėjo, kad tai lapsukys (Tortricidae). Vytautas buvo atsivežęs Lietuvos lapsukių sąrašą, iliustruotą nuotraukomis, tad kartu su juo įdėmiai varčiau ir ieškojau panašios rūšies. Šalia buvęs kolega iš komandos „Švilpikai” Giedrius Markevičius davė lupą drugiui iš arčiau apžiūrėti, kad aiškiai matytųsi sparnų rašto elementai. Sąrašą pervertėm kelis kartus ir supratom, kad šio drugio jame nėra. Užplūdo didžiulis jaudulys, smalsumas ir noras kuo greičiau išsiaiškinti, kokia tai rūšis, todėl pirmasis darbas sugrįžus po ralio buvo ne susitvarkyti, o prisėsti prie kompiuterio ir surasti kokia tai rūšis. Galimybė atrasti naują, nematytą rūšį Lietuvoje, yra kažkas nepaprasto, įkvepiančio. Gaila, kad ne aš tą rūšį pastebėjau, tačiau labai džiaugiuosi, kad buvo, kas pastebėjo – tai bus paskata būti atidesnei kitų metų „Visų rūšių ralyje”, – įspūdžiais dalinosi E. Černevičiūtė.
„Visų rūšių ralyje” dalyvavęs drugių žinovas Vytautas Uselis taip pat patvirtino, kad ši mikrodrugių rūšis iki šiol Lietuvoje nebuvo aptikta, vertinta kaip ieškotina – mat gyvena kaimyninėse šalyse. Jis pasakoja, kad lapsukių šeimai priskiriama klevinė pamenė Vidurio Europoje aptinkama ant platanalapio klevo, kurio gausu senų parkų želdiniuose, taip pat ir Renavo dvaro parke.
Peržiūrėjęs lapsukių sąrašą su iliustracijomis V. Uselis įsitikino, kad šio drugio jame nėra – tad Lietuvoje anksčiau jis rastas nebuvo. Drugio rūšis paaiškėjo išanalizavus specialiuose vadovuose ir internete rastas iliustracijas. „Daugelis mikrodrugių rūšių yra labai sunkiai atskiriamos viena nuo kitos – reikia per mikroskopą tyrinėti atskiras kūno dalis, o ši rūšis lengvai atpažįstama pagal charakteringus požymius: viršutinis sparnas rusvai juodas, apatiniame pakraštyje yra didelė geltona dėmė”, – pasakoja V. Uselis, Viešvilės valstybinio gamtinio rezervato vyr. ekologas.
Šis drugys gyvena ant klevų, laikosi medžių lajų lygyje, todėl jį sunku pastebėti, bet galbūt būtent vėjuotas ir šaltas oras, ralyje sutrukdęs stebėti įprastas drugių rūšis, padėjo aptikti šį radinį - mat vėjas nubloškė šį drugį žemyn. V. Uselis pasakoja, kad šie mikrodrugiai skraidydami medžių lajose sudeda kiaušinėlius ant nužydejusių klevų. Išsiritę vikšreliai maitinasi klevų sėklomis, ypač mėgsta platanalapį klevą, kuris Lietuvoje natūraliai neauga, aptinkamas tik įveistuose želdiniuose. Kai vikšrai užauga, jie nusileidžia ant medžio kamieno ir žievės plyšiuose peržiemoja. Pavasarį vikšras virsta leliuke, o gegužės mėnesį iš jo išsirita drugelis – tas pats, kuris taip nudžiugino „Visų rūšių ralio” dalyvius.
Šiemet trečią kartą vykęs „Visų rūšių ralis” į Renavo dvaro apylinkes sutraukė daugiau nei pusšimtį gamtos mokslų žinovų ir entuziastų, dėl geriausio rūšių žinovo titulo susirungė 11 komandų. Vertingų žinių ne tik sau, bet ir Lietuvos gamtą tiriantiems mokslininkams renginio dalyviai pateikia nebe pirmą kartą. Praėjusiais metais Margupio botaniniame draustinyje vykusio „Visų rūšių ralio” metu užfiksuota nauja kalninės cikados (Cicadetta montana) radavietė, iki šiol šis vabzdys Lietuvoje buvo aptiktas vos keletoje vietų. Kartu su gamtos pažinimo entuziastais renginį organizuoja Lietuvos gamtos fondas.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Gyvūnų pėdsakais su M. Čepuliu1
Kaunas gausus ne tik invaziniais gyvūnais, bet ir smalsiais žmonėmis. Į gamtos fotografo Mariaus Čepulio knygos pristatymą plūdo minios. Norintys netilpo net ant bibliotekos laiptų. ...
-
Žemės drebėjimas Latvijoje buvo išgalvotas?2
Nors gyvename seismiškai ramiame regione ir didesnių žemės drebėjimų tikimybė mūsų šalyje yra minimali, Lietuvos geologijos tarnyba nuolat stebi situaciją ir fiksuoja žemės drebėjimus, esančius net už tūkstančių kilometrų nuo m...
-
Gyveno ir šiltakraujai dinozaurai
Kadaise mokslininkai dinozaurus laikė vangiais, šaltakraujais padarais. Vėliau tyrimai parodė, kad kai kurie jų galėjo kontroliuoti savo kūno temperatūrą, tačiau kada ir kaip tai įvyko, liko paslaptis. Naujausiais duomenimis, pirmieji š...
-
Klimato kaita nulems, kaip bus auginamas mūsų maistas1
2023-ieji dėl karščio, stichinių reiškinių skaičiaus ir netolygiai iškritusių kritulių buvo paskelbti ekstremaliais. Šiemet vėl stebėjome neįprastai šiltą ir permainingą balandį. Ekspertai perspėja: ne tik visai...
-
Smėlis Lietuvoje – nuo violetinio iki juodo: kur rasti patį seniausią?
Lietuvos pakrantėse randama vis daugiau išskirtinių spalvų smėlio. Lietuvoje galima rasti ne tik gelsvo, bet ir juodo, akinamai balto ar violetinio smėlio. Geologai sako, kad dalį neįprastų smiltelių surasti itin lengva, tačiau dažnas jų vis...
-
Originalus gamtos parkas: čia turistai traukia iš viso pasaulio
Pastaraisiais metais mišką centrinėje Bosnijoje prie Grabo kaimo kasmet aplanko tūkstančiai turistų, norinčių pamatyti akmenis. Prie upelių kalvotame miške guli daugiau kaip 20 neįtikėtinos formos sferinių akmenų, iš kurių vie...
-
Šiemet aptikta beveik pusšimtis naujų smegduobių2
Per pirmąjį šiemet smegduobių skaičiavimą rastos 49 naujos smegduobės, pranešė Lietuvos geologijos tarnyba. ...
-
Žemę užklupo stipriausia per 20 metų Saulės audra9
Žemę penktadienį užklupo galingiausia per du dešimtmečius Saulės audra, kuri nuo Tasmanijos iki Didžiosios Britanijos atnešė įspūdingas dangaus šviesas, tačiau grasina galimais palydovų ir elektros tinklų veiklos sutrikimais. ...
-
Zoologijos sode – neįprasti „pandų“ jaunikliai
Kinijos zoologijos sodas buvo apkaltintas bandymu apgauti savo lankytojus, surengdamas tariamų pandų jauniklių parodą, pranešė „Sky News“. ...
-
S. Paltanavičiūtė apie Lietuvos gamtos rekordininkus: kiekvienas organizmas turi kažką unikalaus1
„Dirbu su vaikais, taigi gerai suprantu tikslios ir konkrečios informacijos svarbą“, – sakė biologė, knygų vaikams autorė Saulė Paltanavičiūtė. Meksikoje jau šeštus metus mokytoja dirbanti gamtininko ir knygų autoriau...