- Asta Aleksėjūnaitė
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Nerijoje masiškai plintanti verpiko vienuolio populiacija grasina visiškai išnaikinti ištisus hektarus saugomos teritorijos miškų. Miškininkai ketina apie pusę tūkstančio hektarų miško ploto purkšti specialiais preparatais, juos laistant iš lėktuvų.
Populiacijos šuolis
Vienuolis verpikas, keistos išvaizdos drugys, žiemai po medžių žieve sudeda kiaušinėlių. Atėjus pavasariui iš jų išsirita vikšrai, kurie visiškai nuėda medžių lapus ir spyglius.
Nerijos miškuose fiksuojami du dideli šio gyvio paplitimo židiniai.
Vienas jų yra netoli Juodkrantės, kur miškai ir taip kenčia nuo kormoranų populiacijos.
Kitas, daug didesnis, židinys yra Klaipėdos miesto ribose – Smiltynėje.
"Jau pernai buvo fiksuota itin didelė šio vabzdžio lėliukų padaryta žala miškams. Dėl ko staiga padidėja vienų ar kitų rūšių populiacija, sunku pasakyti. Tikėtina, jog tai vieno, tai kito kenkėjo populiacija natūraliai padidėja kas 10 ar 12 metų. Paukščiai jų neišgaudo todėl, kad plėšrūnai seka iš paskos pagal populiacijos didėjimą, bet jie jos nereguliuoja", – aiškino Valstybinės miškų tarnybos Miško sanitarinės apsaugos skyriaus vyriausiasis specialistas Kęstutis Grigaliūnas.
Suės viską
Pernai poilsiautojus šiurpino Kuršių nerijoje matyti vaizdai – ištisi plotai miško buvo nurudavę, kalninės pušaitės buvo likusios visiškai be spyglių.
"Nurudavo apie 600 hektarų miško. Dalis šio ploto patenka į Naglių rezervato teritorija, todėl ten naudoti preparatų negalėsime. Paliksime susitvarkyti gamtai. Didžiausia problema – sausra. Jei šiemet spygliai vėl bus nugraužti ir, jei ištiks sausra, medžiai gali nebeatsigauti, jie žus. Jei pirmais metais medis pakenčia nugraužimą ir sugeba atauginti 10–20 proc. spyglių, tai kitais metais augalas gali nebeturėti jėgų. Tai prilygsta biologiniam gaisrui. Jei nieko nedarysime, rizikuojame netekti daugumos miškų. Prognozuojama, jog šiemet populiacija vėl naikins nuo 50 iki 100 proc. spyglių", – tikino specialistas.
Per parą vienas vikšras nuėda 10 gramų spyglių. Vienu metu išsirita milijonai vikšrų, kurie ir naikina Neringos miškus.
Pasitelks lėktuvus
"Kenkėjus naikinsime aviaciniais purškimais. Juodkrantės teritorijoje – 110 ha, o Smiltynėje – 350 ha plote. Biologinis preparatas nepavojingas bitėms, paukščiams, jis paveiks tik drugių vikšrus", – aiškino K.Grigaliūnas.
Po verpiko invazijos medynai, jei ir atsilaiko, nusilpsta ir juos ima pulti antriniai kenkėjai – kirpikai ir ūsuočiai.
Be to, pastaruoju metu pastebėta ir kita, anksčiau daug žalos nedariusio, tačiau ne mažiau pavojingo viršūninio žievėgraužio miškams padaroma žala.
Be verpiko vienuolio, šiuose miškuose plinta ir neporinis verpikas.
Pastarasis didesnis neporinio verpiko antplūdis Neringoje fiksuotas prieš 10 metų.
2008-aisiais abiejų kenkėjų vikšrai pakenkė medžiams apie 60 ha plote.
Tuomet miškininkams labai padėjo kitas parazitinis vabzdys – plėviasparnis vytis, dedantis kiaušinėlius į verpikų vikšrus.
Tačiau vien gamtos savireguliacijos tada nepakako, prieš kenkėjus kovota specialiomis verpikų gaudyklėmis. Vis dėlto populiacija toliau plito.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Perspėja apie naujų kraujasiurbių vabzdžių atsiradimą: perneša įvairių ligų sukėlėjus5
Dėl klimato kaitos pasaulyje sparčiai plinta įvairių rūšių kraujasiurbiai vabzdžiai, kurie perneša ligų sukėlėjus, tiek virusus, tiek ir vienaląsčius pirmuonis, teigia Gamtos tyrimų centro mokslininkas Vaidas Palinauskas. Anot jo, ka...
-
Nugaišo šuo vardu Kabosu, išgarsėjęs kaip interneto memas3
Japonijoje nugaišo šuo vardu Kabosu, kurio skeptiška snukio išraiška linksmino žmones visame pasaulyje ir tapo interneto memu. ...
-
Klimato kaita gali turėti įtakos populiacijai: turinčius dideles šeimas vadina egocentriškais10
Penktadalis „The Guardian“ apklausoje dalyvavusių klimato mokslininkų teigia, kad dėl klimato kaitos nusprendė neturėti vaikų arba turėti jų mažiau. Daugelis jų tikina, kad žmonių populiacijos augimas klimato krizę gilina, kiti tyrimo ...
-
Gamtos išdaigos: klaipėdietė savo sode pastebėjo keistą reiškinį7
Klaipėdietė savo sode pastebėjo keistą reiškinį – žydi ankstyvo pavasario atributu vadinamos plukės. Čia pat pražydo įprastai tik birželį žiedus skleidžiantys lubinai. ...
-
Organizuojama iniciatyva „River Cleanup“: kviečia vasarą pasitikti švaresnėse poilsio zonose10
Jau šį savaitgalį Lietuvoje organizuojama kasmetinė upių ir jų pakrančių švarinimo iniciatyva „River Cleanup“. Savanoriai skatinami burtis į komandas, surinkti paupiuose vis dar aptinkamas stambiagabarites, pakuočių ir kitas...
-
Kokie orai ir stichijos laukia Lietuvos iki šio šimtmečio pabaigos?
Ekspertai pateikia prognozę, kokie orai ir stichijos laukia Lietuvos iki šio šimtmečio pabaigos. Esą šalyje artimiausiais dešimtmečiais daugės ir karščio bangų, ir tropinių naktų, augalų vegetacijos sezonas pailgės...
-
Kuršių marių ir Klaipėdos uosto vandenyse deguonies koncentracija pasiekė pavojingą ribą1
Aplinkos apsaugos agentūros Hidrologinių tyrimų skyriaus atlikti hidrologiniai stebėjimai rodo, kad pakilus vandens temperatūrai ištirpusio deguonies koncentracija Kuršių marių ir Klaipėdos uosto vandenyse sumažėjo. Specialistai sako, k...
-
Regionų administracinis teismas atmetė įmonės skundą dėl nesutvarkytų pavojingų atliekų
Regionų administracinis teismas, išnagrinėjęs bylą konstatavo, kad UAB „Elme metalui“ pagrįstai buvo nurodyta 40 tonų druskos rūgščių perduoti atliekų tvarkytojams. ...
-
Lietuvoje nyksta miškai: eglynus pakeis maumedžiai?9
Ar eglynus Lietuvoje pakeis maumedžių miškas? Miškininkai pasodino iš Lenkijos atsivežtus specialius, bandomuosius maumedžius, stebės, ar jie gali prigyti mūsų krašte. Įveisti maumedžius Lietuvoje bandoma ne tik dėl to, ka...
-
Senas liepas keis naujomis?27
Neseniai dalis Laisvės alėjos senųjų liepų pakeistos naujomis, bet pokyčių gali reikėti ir daugiau. Dalis senųjų liepų vėl pradėjo ruduoti, kelios net nesugebėjo užauginti šiųmetės lajos. ...