- LNK inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Žemėje jau nuo sekmadienio siaučia geomagnetinė audra. Šįsyk ji išskirtinė savo dydžiu. Prognozuojama, kad Lietuvoje pirmadienį jos stiprumas pasieks net šešis balus ir tęsis iki pat antradienio vakaro. Medikai perspėja, kad tokios audros metu gali padidėti kraujospūdis, sutrikti kvėpavimas, imuninė sistema. Tačiau yra ir tokių, kurie skuba ne į gydytojo kabinetą, o ruošiasi pamatyti bei įamžinti šį gamtos reiškinį.
Fotografas Tadas Janušonis papasakojo, ar lengva šį gamtos reiškinį užfiksuoti bei ar įmanoma jį pamatyti plika akimi.
– Jeigu dieną pakeltume akis į viršų, tai pašvaisčių nepamatytume. Bet vakare, kai sutems, galbūt ir pamatysime, ar ne?
– Taip, jeigu bus geomagnetinė audra, tai pašvaistes pamatyti įmanoma.
– Ar tai dažnas reiškinys Lietuvoje? Pasižiūrėjus į jūsų feisbuko paskyroje keliamas nuotraukas, panašu, kad pamatyti galima kas kelias savaites.
– Dabar padidėjęs saulės aktyvumas. Saulė būna aktyvi maždaug kas vienuolika metų ir dabar eina prie saulės piko. Kai saulė – ties piku, ji nuolat spjaudosi – pliūpsniai, blyksniai ir gana dažnai galima pamatyti pašvaistes. Plika akimi būna matomos maždaug kas du mėnesius. Prieš gerą mėnesį buvo ryškios pašvaistės. Ir vakar buvo labai ryškios, deja ne Lietuvoje, pritrūko trijų valandų. Jeigu būtų šiek tiek ilgiau užsitęsusi audra, tai būtume matę labai ryškiai virš galvos, tikriausiai taip dar dešimtmečius nebuvo švietę.
– Tai pasisekė kaimynams? Gal lenkams?
– Toliau – Naujoji Zelandija, Australija. Tai visai kita pusė, tuo metu buvo naktis ir tiesiai į juos ėjo, o mums pritrūko.
Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:
– Ar įmanoma paaiškinti paprastam žmogui, kas čia per reiškinys? Kas turi įtakos jo atsiradimui?
– Tai – atmosferos optikos reiškinys, bet prasideda nuo saulės. Saulė spjauna daleles, ne tik šviesą saulė spinduliuoja, bet kartais ir daleles, ir kai tos dalelės sąveikauja su žemės magnetiniu lauku, dalelės nukreipiamos į polius, ten tos dalelės lyja, sužadina atmosferą, kuri pradeda švytėti ir taip matosi pašvaistės.
– Labai gražiai skamba, labai gražiai atrodo. Ar nepavojinga? Gal gali koks meteoritas nukristi ant mūsų?
– Reiškinys mums visiškai nepavojingas. Tiesa, jeigu būtų toks pat pliūpsnis, koks buvo prieš 150 metų, tai visa elektra būtų iškepusi. Pavyzdžiui, 2012 metais buvo ne į žemę nukreiptas toks pliūpsnis, tai jeigu būtų į žemę nukreiptas, mūsų elektronikai būtų galas. Tiesiog iškeptų transformatorinės, perdavimo laidai ir dar kelis metus užtruktų kol atsigautume. Žmogui visiškai jokios įtakos neturi, nebent turintiems širdies stimuliatorių. Gal tada yra kažkokia įtaka, bet šiaip žemės atmosfera sulaiko tas daleles. Jeigu esi kosmonautas, tada taip, tai – papildoma radiacija.
– Kai ateina tas laikotarpis, kai išgirstate, kad bus geomagnetinės audros Lietuvoje, tai fizikai, fotografai ir visi kiti norintys išvysti tokį retą Lietuvoje reiškinį skuba į lauką ir fotografuoja. Ar galima su telefonu nufotografuoti?
– Taip, galima ir su telefonu nufotografuoti. Ne kartą pats su telefonu esu nufotografavęs, bet daug geriau su fotoaparatu. Iš karto dar noriu paminėti, kad plika akim tikrai nesimato taip, kaip nuotraukose. Nuotraukos – melas. Taip yra dėl to, kad fotoaparatai surenka šviesą. Labai ilgai renka šviesą ir pasimato visos spalvos, struktūros ir taip toliau. Plika akis mato balkšvą švytėjimą. Pačias ryškiausias spalvas būtų buvę įmanoma pamatyti sekmadienį, visas spalvas būtume matę, bet, deja, nepasisekė.
– Ar pirmadienį vakare dar galima tikėtis išvysti, kad ir kokią mažą pašvaistę danguje?
– Nebent su fotoaparatu.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Storoji liepa ima byrėti7
Valstybės saugomas botaninis gamtos paveldo objektas – Storoji liepa – po pastarosios žiemos kiek „sulyso“, nes atitrūko ir nulūžo dalis jos kamieno. Tačiau panašu, kad medis gyvybingas, ima žaliuoti. ...
-
Nuo antradienio žvejai turi paleisti didelius sterkus, lydekas, visus marguosius upėtakius3
Nuo balandžio 30 dienos įsigaliojus naujoms Mėgėjų žvejybos vidaus vandenyse taisyklėms, reikės paleisti didesnius sterkus, lydekas, bet kokio dydžio marguosius upėtakius. ...
-
Ar paukščiai pranašauja badą?2
Ne vienas savaitgalį sode dirbęs daržininkas rado išmėtytų ant žemės paukščių kiaušinių. Žmonės kėlė įvairias versijas – esą kiaušiniai sušalo šaltomis naktimis, todėl sparnuočiai ir išm...
-
Pakrantėje rastas didžiulis skaičius banginių: žmonės sunerimę
Vakarų Australijos pakrantėje ant kranto įstrigo apie 160 ilgapelekių banginių. Nepaisant gelbėtojų pastangų, keliasdešimt žinduolių nugaišo. ...
-
Karatistas kalnuose sugebėjo apsiginti nuo dviejų lokių16
Karatistas iš Japonijos išsiruošė į kalnus ir sulaukė didelių iššūkių. Keliaudamas po kalnus, kurie yra netoli Nojiro miesto, jis susidūrė su dviem agresyviais lokiais. ...
-
Sartų ežere įrengti upinėms žuvėdroms perėti skirti plaustai1
Sartų ežere ties Dusetomis įrengti plaustai upinėms žuvėdroms, kurios čia perės. ...
-
Seimo nariams įteikta peticija dėl plynų kirtimų ribojimo: dabartinė miškų situacija šokiruoja6
Penktadienį prie Seimo apie pusšimtis žmonių susirinko įteikti peticijos Seimo ir Aplinkos apsaugos komiteto nariams. Peticija, kurią pasirašė 17 tūkst. gyventojų, reikalaujama uždrausti ar riboti plynus kirtimus, ypač saugomose teritor...
-
Zoologijos sodo darbuotojai 7 metus manė, kad begemoto patelė yra patinas9
Japonijos zoologijos sodo darbuotojai net septynerius metus klaidingai manė, kad apgyvendinta begemoto patelė yra patinas. ...
-
Lietuvos kariuomenė mini plaukuotų didvyrių šventę: svarbiausia – kantrybė1
Lietuvos kariuomenėje minima Šuns diena, pasakojama LNK reportaže. ...
-
Būna ir taip: gandras jau kelis pavasarius mėgina susisukti lizdą ant „Laisvės“ paminklo8
Švėkšnos „Saulės“ gimnazijos kieme stovintis „Laisvės“ paminklas taip patiko vienam gandrui iš Švėkšnos, kad jis jau kelis pavasarius mėgina susisukti lizdą ant šio paminklo. Tačiau vieti...