- Valentina Gudienė, ELTA
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Žiemos sezonu vis dažniau oro temperatūrai svyruojant apie nulį laipsnių ir vis rečiau susidarant pastoviai sniego dangai, dirvožemiai įšąla arba negiliai, arba tik trumpam laikotarpiui, arba esant dažniems atšilimams susisluoksniuoja – po įšalusiu sluoksniu randamas atitirpęs dirvožemis, o dar giliau – vėl įšalęs sluoksnis.
Kaip teigia Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba (LHMT), šią žiemą įšalusio dirvožemio storis yra toks pats nestabilus, kaip ir dažnai svyruojanti oro temperatūra – ne itin šalti orai nulemia, kad dirvožemiai įšąla negiliai, tad atšilus orams greit ir atitirpsta, o tada situacija vėl kartojasi. Palankiausi orai dirvožemio įšalui formuotis – besniegės (arba su plona sniego danga), sausos ir šaltos naktys – būtent tokios buvo pastarosios dvi (sausio 11 ir 12 d.). Remiantis trečiadienio ryto duomenimis, dirvožemiai daug kur įšalo iki 7–17 cm, o Vilniaus ir Biržų apylinkėse – atitinkamai iki 23 ir 30 cm.
Vidutiniškai per žiemą dirvožemiai Lietuvoje įšąla iki 30–60 cm, kai kada įšalas siekia 80–90 cm sunkiuose dirvožemiuose, o lengvuose gali įšalti iki 100–130 cm ir giliau. Didžiausias Lietuvoje dirvožemio įšalo gylis, pasak LHMT specialistų, išmatuotas Dusetose 1966 m. ir siekė 146 cm.
Dirvožemio įšalimo gylio matavimai, kaip pažymima LHMT pranešime, yra vieni tų, kurie Lietuvoje ir daugelyje kitų šalių iki šiol atliekami žmogaus (stebėtojo), o ne automatinių prietaisų.
Dirvožemio įšalimo gylio matavimai vykdomi meteorologinių stebėjimų aikštelėje pašalomačiu. Šį darbo įrankį sudaro distiliuoto vandens pripildyta giluminė žarnelė, kuri specialiame apsauginiame vamzdelyje yra įleidžiama į dirvožemį iki 160 cm gylio. Guminė žarnelė iš abiejų galų gerai užkemšama, į jos vidų per visą ilgį įleidžiamas ir ištempiamas kaproninis siūlas su mazgais, pripildoma distiliuoto vandens, tad ledas, sušalęs su šiuo siūlu net jei iš viršaus ir atitirpsta, išlieka nepajudėjęs. Iš išorės ant žarnelės kas 1 centimetrą yra pažymėta skalė. Dirvožemio įšalimo gylis nustatomas ištraukus pašalomačio žarnelę ir apčiuopiant ledo stulpelį. Iš skalės ant guminės žarnelės 1 cm tikslumu nustatomas įšalimo gylis. Matavimai, kaip teigia LHMT specialistai, atliekami vieną kartą per parą, 8 val. ryto Lietuvos laiku.
Dirvožemio įšalas turi didelę reikšmę daugelyje sričių tiek žmonių gyvenime, tiek gamtoje, pabrėžia Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba. Šiuolaikines technologijas naudojantis statybos sektorius kartais ir toliau išlieka priklausomas nuo orų sąlygų – įšalęs dirvožemis trukdo inžinerinių tinklų tiesimo darbams. Žemės ūkyje kompleksinės sąlygos – oro ir dirvožemio temperatūra, sniego dangos storis bei dirvožemio įšalimo gylis – itin svarbios žieminėms kultūroms – stiprus ir gilus įšalas esant plonai sniego dangai gali nulemti pasėlių iššalimą, o stora sniego danga, susidariusi dar nespėjus įšalti dirvožemiui, dažniausiai yra iššuntančių pasėlių priežastis. Idealiausios sąlygos žieminėms kultūroms yra palengva šąlantys orai, leidžiantys „užmigti“ pasėliams ir formuotis dirvožemio įšalui, bei tolygiai storėjanti sniego danga, žiemos metu miegančius augalus sauganti nuo staigių šalčio įsiveržimų. Dirvožemio įšalimo gylio duomenys taip pat svarbūs prognozuojant pavasario potvynius.
Visa sukaupta informacija saugoma LHMT archyvuose, naudojama klimato tyrimams, o trumpa kiekvieno dešimtadienio dirvožemio įšalimo gylio analizė šaltuoju sezonu skelbiama dešimtadienio hidrometeorologinių sąlygų apžvalgose.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Lietuvos zoologijos sodo gyvūnams – nauji „žaislai“
Dažniausiai išgirdus žodį žaislai, pagalvojame apie vaikus. Visgi tam tikros užimtumo priemonės yra reikalingos ir gyvūnams. Spalio pabaigoje į Lietuvos zoologijos sodą iš Jungtinių Amerikos Valstijų ir Australijos atkeliavo specialiai...
-
Biologinės įvairovės išsaugojimui Lietuva iki 2030-ųjų ketina skirti 90 mln. eurų6
Saugomų teritorijų Lietuvoje plėtimui, augalijos ir gyvūnijos būklės gerinimui Lietuva iki 2030 metų planuoja skirti 90 mln. eurų, ketvirtadienį pranešė Aplinkos ministerija. ...
-
Neįtikėtinas rekordas: sugauta beveik pusę tonos svėrusi žuvis3
Norvegijoje pasiektas neįtikėtinas rekordas – jūroje su meškere ištraukta beveik pusę tonos svėrusi žuvis. ...
-
Potvyniai Čekijoje ir Lenkijoje – signalas Lietuvai: prakalbo apie grėsmių žemėlapius26
Keičiantis klimatui meteorologai prognozuoja, kad potvyniai Lietuvoje dažnės. Kur potvynių rizika didžiausia ir kaip apsaugoti save ir turtą? ...
-
Pasislėpęs lankytojos drabužiuose iš zoologijos sodo paspruko šikšnosparnis3
Vokietijos pietvakariuose įsikūrusio Karlsrūhės zoologijos sodo šikšnosparnių oloje apsilankiusi moteris kartu su savimi namo pati to nežinodama parsinešė ir šikšnosparnį. ...
-
Metas prisirinkti vitaminų iš lauko: kaip tinkamai panaudoti augalus?2
Gamtos vaistinėlė šiemet kaip niekad gausi. Žolininkai šiemet džiaugiasi užderėjusiu derliumi, kuriam nepakenkė permainingi orai. Pats metas prisirinkti vitaminų iš lauko. ...
-
Uraganų sezonas: dar – nepabaiga?
Šiais metais Atlanto vandenyne buvo 13 galingų audrų. Ar šiemet Atlante bus daugiau uraganų? Kodėl ekspertai mano, kad praeitą savaitę JAV talžęs „Milton“ gali būti ne paskutinis šį sezoną? Likus daugiau nei š...
-
Įsigalioja draudimas žvejoti lašišas ir šlakius, aplinkosaugininkai pradeda patikrinimus
Įsigaliojant draudimui lašišų ir šlakių žvejybai, aplinkosaugininkai trečiadienį pradės kasmetinę akciją „Saugom lašišą“. ...
-
Iš Kinijos į JAV lėktuvu „Panda Express“ atvyko dvi didžiosios pandos
Dvi didžiosios pandos, skirtos Vašingtono zoologijos sodui, antradienį iš Kinijos atvyko į Jungtines Amerikos Valstijas – tai naujausia Pekino tarptautinės „pandų diplomatijos“ kampanija. ...
-
Susipažinkite: nauja Vyriausybės darbuotoja – Tiramisu3
Laima Penek – oficiali Vyriausybės fotografė, į savo darbovietę nuo rugsėjo ateinanti nebe viena, o su augintine Tiramisu, kuri patogiai jaučiasi tiek šeimininkei ant peties, tiek Vyriausybėje prie vėliavų. ...