- Projektas „Aplinkosauga“
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Širšės įspūdingi padarai – vienintelė motinėlė pavasarį pradeda lizdo statybas, o vasaros viduryje didžiuliuose lizduose gali dūgzti ir keli tūkstančiai šių vabzdžių.
Lietuvoje priskaičiuojama apie 20 įvairių širšių rūšių. Pati didžiausia, net pusę piršto galinti siekti – širšuolė. Širšės, kitaip nei bitės, medaus neneša. Jos medžioja vabzdžius ir jais maitina savo lervas. Neretai ir pačios bitės tampa savo giminaičių aukomis.
Širšuolės kartais net vadinamos bičių vilkais ir iš pirmo žvilgsnio tėra parazitės. Visgi, gamtoje ne vienas gyvūnas ar vabzdys nesėdi be darbo ir savo indėlį įneša į ekosistemas.
Širšės ne tik plešia bičių lizdus ir neša riebias bičių lervas savosioms. Širšės reguliuoja kitų vabzdžių populiacijas – musių, vorų, vikšrų.
JAV ūkininkai susiduria su problema – daugybė metų intensyvios žemdirbystės naudojant pesticidus ir insekticidus leido išsivystyti kenkėjų rūšims, kurios atsparios šioms cheminėms priemonėms. Ūkininkai tada turi pasikliauti širšėmis ir padeda joms įsikurti savo laukuose.
Širšės gyvena medžiuose, gyvatvorėse, po pastatų atbrailomis. Širšės dar mėgsta įsikurti apleistuose graužikų urvuose, lizduose, valtyse, šiukšlių konteineriuose, neretai jos įsikuria ir namų palėpėse ar net ant daugiabučių stogų.
Kai širšės įsikuria namuose ir sukelia nepatogumų, jomis galima atsikratyti. Lietuvos Gamtos tyrimų centro Ekologijos instituto Vabzdžių evoliucinės ekologijos grupės vadovas Eduardas Budrys paaiškino kaip jų atsikratyti.
„Lengviausias būdas yra išsikviesti specialias įmones, kurios užsiima įnamių naikinimu. Jos turi specialistus, specialius apsauginius kostiumus, atitinkamus nuodus“, – pasakojo E. Budrys.
Širšės trikdė ir mūsų protėvius prieš šimtus metų. Pastarieji neturėjo nei nuodų, nei specialių kostiumų, tad naudojo kiek paprastesnius būdus padedančius sugyventi su šiais vabzdžiais.
„Yra liaudiškas metodas – į stiklainį įpilti alaus ir įdėti medaus. Širšės tame skystyje paskęsta. Tai nesunaikins lizdo, tačiau labai jį susilpnins ir sumažins aplink skraidančių širšių skaičių“, – pasakojo E. Budrys.
Širšės, kitaip nei bitės, vienoje vietoje įsikuria tik metams. Rudenį apvaisintos motinėlės išskrenda ieškoti kur praleis žiemą, o sterilios darbininkės ir patinai miršta.
Pavasarį naujoje vietoje įsikuria viena motinėlė ir pradeda lipdyti korį bei dėti kiaušinius. Tada, kol dar sienos nepradėjo dūgzti nuo tūkstančių širšių.
Širšės nesuerzintos nepuola, bet galima ir netyčia ant jos užlipti, išgąsdinti ar sutikti prieš tai kitų žmonių išerzintą vabzdį.
Entomologas E. Budrys teigė, kad tokių įgėlimų reiktų pasisaugoti ir juos stebėti.
„Jei žmogus alergiškas – reiktų kreiptis į gydytoją, bet jei ne, padės ir patrinti svogūnu, bet geriausiai ledas. Širšių nuodai atpalaiduoja kraujagysles ir kraujo plazma ima tekėti į aplinkinius audinius. Iš ten ir patinimas“, – pasakojo Vabzdžių evoliucinės ekologijos grupės vadovas.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
S. Gentvilas: dėl žievėgraužio tipografo daromos žalos gali būti vykdomi sanitariniai kirtimai13
Aplinkos ministras Simonas Gentvilas sako, kad nors žievėgraužio tipografo populiacija yra mažesnė, negu pernai, dėl šiuo metu esančios sausros numatyta kartelė gali būti peržengta. Dėl šios priežasties, anot jo, dalyje savivaldybių ...
-
Užfiksuota pirmoji šiais metais tropinė naktis1
Užfiksuota pirmoji šiais metais tropinė naktis, praneša Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba. ...
-
Asilas pasirinko kitą šeimą5
Pagaliau paaiškėjo, kur pradingo prieš penkerius metus Kalifornijoje iš Drewry šeimos pasprukęs asilas vardu Dieselis. Visai neseniai gyvūnas aptiktas laisvėje gyvenančių šiaurinių elnių bandoje. Buvę šeiminin...
-
Pievų purškimas nuo erkių: tai tas pats, kas miesto žvirblius naikinti patrankomis13
Kai retai lankomoje sodyboje ar namie po lietaus žolė pradeda dygti iki kelių, ne tik patys purškiamės nuo erkių, bet ir norime, kad mūsų laukai būtų nupurkšti. Pasirodo, dabar tokios paslaugos populiarėja. Apie tai, kiek tai veiksminga...
-
Raganų eglę žudo kenkėjai7
Turistų dažnai lankoma Raganų eglė, auganti Rambyno regioniniame parke, neatsigina kenkėjų. Specialistai ėmėsi gydymo, kad būtų prailgintas eglės gyvavimas. ...
-
Riešės kaime ugniagesiai gelbėjo tvoroje įstrigusią stirną1
Vilniaus rajone ugniagesiai gelbėjo tvoroje įstrigusią ir susižeidusią stirną. ...
-
Keis Sosnovskio barščių naikinimo strategiją11
Sosnovskio barščių problemai Lietuvoje gilėjant Valstybinių miškų urėdija ir Aplinkos ministerija teigia keičiančios jų naikinimo strategiją. ...
-
Kaip, švenčiant gamtoje, ne tik mėgautis, bet ir ją apsaugoti3
Artėja Joninės, viena laukiamiausių švenčių Lietuvoje, kai daugelis gyventojų keliauja į gamtą pasidžiaugti ilgiausia metų diena ir trumpiausia naktimi, o dažnai ir lieka nakvoti palapinėse ar sodybose. ...
-
Tikintiems žolynų galiomis per Jonines yra ką veikti
Joninių išvakarėse žolininkės iki šiol keliauja į laukus prisirinkti vaistinių žolelių. Nuo seno tikėta, kad šiuo laikotarpiu pilnatve alsuojanti augalija tampa ypatinga, tad svarbu prisirinkti tuo metu žydinčių vaistinių žol...
-
Kuršių nerijoje ereliukai turi žiedus
Birželio pradžioje Kuršių nerijoje pradėti žieduoti jūrinių erelių jaunikliai. Čia peri dvylika šių plėšriųjų paukščių porų, tačiau tik devynios jų šiemet augina jauniklius. Nors jau gana nemaži, tačiau er...