Gamtininkas: šis vasaros metas visai nenusileidžia žydinčioms Joninėms

Lietuvoje čia pat rugpjūčio vidurys ir svarbi vasaros šventė – Žolinė. Dabar brandžiosios vasaros kiekviena diena net braška nuo naujienų.

Nors gamtoje jų visada daug, tačiau dabar mums labai svarbu žinoti, kad diena tapo trumpesnė pora valandų. Gamtos metų ratas sukasi, trumpina dieną, ilgina naktį. Nieko čia nuostabaus...

Tačiau toks šviesos ir tamsos persvėrimas yra lydimas labai svarbių procesų. Visų pirma, vis dažniau regime vėsias naktis. Saulė trumpiau šildo žemę, vadinasi, vėsta ir dirva, ir vanduo. Rytais ir vakarais rangosi rūkai. Kaip ilgai po tokio rūko užsibūna rasos – gailios, jau visai nešiltos...

Tačiau rasos nubyra, saulutė šauna aukštyn – dar vasara, dar labai gražu. Jeigu į gamtą spėjome išeiti anksčiau, galėjome suderinti labai svarbius dalykus – pavyzdžiui, kol švito diena, prisirinkti pintinėlę grybų, o dabar surinkti lauko gėlių puokštę. Jų labai daug, jos viena už kitą gražesnės.

Ko gero, šis vasaros metas visai ne prastesnis nei žydinčios Joninės. Tik spalvos dabar kitos, kiti augalai. O puokštė mums bus reikalinga po poros dienų, per Žolinę. Žolinė, paskutinė didelė vasaros šventė, vainikuoja vešėjimą, brandą ir žolynų išskirtinumą.

Ši diena krikščionių pasaulyje minima kaip Švenčiausiosios Mergelės Marijos Ėmimo į Dangų iškilmės. Senovės baltai, mūsų protėviai, Žolinę skyrė apeigoms didžiajai Deivei gimdytojai Ladai atlikti ir jai atiduoti užaugusio ir subrendusio derliaus aukas. Iki tos dienos niekas nedrįsdavo valgyti naujojo derliaus vaisių.

Šiandien mes taip aklai nesaugome savo naujojo derliaus. Tačiau Žolinės atlaiduose pašventintos puokštės su žolynais ir javų varpomis, vaisiais ir uogomis mūsų namuose saugomos ilgai, sudžiūsta. Juk taip saugomos verbų puokštės. Sakoma, kad jų negalima išmesti – galima tik sudeginti...

O jeigu jau kalbame apie žolynus, turėtume prisiminti, kad dar vasara, taigi metas rinkti juos ir džiovinti žiemai. Kai ką rinkti pavėlavome, tačiau dabar dar tikrai surasime vešliai žydinčių šlamučių, katpėdėlių, jonažolių, čiobrelių ir raudonėlių. Džiovinti galime ir mėlynes, net žemuoges. Tai dabar jos atrodo labai paprastos – o žiemą net mažas jų žiupsnis bus be galo vertingas.

Taigi – grybai auga, augalai veši, žydi. O kaip gyvuoja mūsų paukščiai? Ar jau pakilo kelionėn? Ventės rago Ornitologinės stoties vedėjas Vytautas Jusys gyvena, kaip sako, pačiame paukščių kelyje ir laiko ranką ant migracijos pulso. Pro Ventės ragą kasmet praskrenda milijonai paukščių, ypač vasaros gale ir rudenį, iki 100 tūkst. pakliūva į žieduotojų tinklus ir čia gauna žiedus, savotiškus asmens dokumentus.

Pagal juos mes sužinojome apie daugelio paukščių skridimo kelius, apie žiemavietes. Tačiau šiame moksle dar tiek nežinomų dalykų. Galų gale kinta ir pati gamta, keičiasi klimatas. Paukščiai ir šiaip gali apsispręsti keliauti kitaip nei visada, ir niekas negali pasakyti tokių jų pasirinkimo priežasčių. Štai neseniai buvo pranešta, kad mažosios gulbės, kurios peri Eurazijos šiaurėje, žiemoti skrenda ne į Britų salas, kaip buvę daug amžių iki tol, o į Indiją, prie Juodosios jūros.

Sakysite, gerai, gulbė pastebima – juk didelis baltas paukštis. O ką kalbėti apie kitus, mažus, akin nekrintančius paukščius? Ar pakanka tyrimų ir tyrėjų? Labai taiklus klausimas – tyrėjų visada nebuvo per daug, o dabar, atrodo, jų labai sumažėjo.

Pastebima neigiama tendencija paukščius tik stebėti – šiaip sau, kaip atrakciją, kaip cirko vaidinimą ar vaivorykštės plazdėjimą. Tačiau kur gilesni tyrimai, kur visą Lietuvą apimančios kurapkų būklės studijos, kur... Mes žvalgomės į jaunimą, į tuos žmones, kurie turės tapti Lietuvos mokslo tęsėjais. Ar jų kur nors yra...

Vargu ar verta tuo abejoti – jų tikriausiai yra. Štai paskelbta, kad pradėta rengti nauja Lietuvos raudonoji knyga – tam bus sutelktas didelis autorių kolektyvas, o be žinių tokio darbo neatliksi. Štai 2007 m. išleistą Raudonąją knygą rengė, atrodo, 59 autoriai, geriausi savo srities specialistai.

Tačiau labai rūpi, kas tyrinės visas paukščių, žvėrių rūšis, visus vabzdžius ir kitus gyvūnus, augalus. Vis dėlto esame tikri, kad kažkur auga nauji gamtos vaikai, kad jie pasiruošę savo gyvenimą skirti tam, kas pasaulyje gražiausia, – mūsų gyvajai gamtai.



NAUJAUSI KOMENTARAI

TS-LKaD-istė oOnytė Kyšininkyytė praneša:

TS-LKaD-istė oOnytė Kyšininkyytė praneša: portretas
"LAISVoOJI ŽINIASKLAiiiIDA", Kauno diena mane Uu-Žž-B-A-N-I-N-O... Aš gi aiškiai įrodžiau, kad laisvos žiniasklaidos Lietuvoje nėra!!!!3x! Tai žino net moksleiviai.... Vagys ir korupcininkai liepė mane pabanint!? ŠTAI IR ATSISKLEIDĖ KAM JŪS kaunodienistai TARNAUJATE IR KO KLAUSOTE IŠ TIKRŲJŲ!!! Dėl komentarų blokavimo . Aš,"šloovingosios" TS--LKaD narė(!) oOnytė Kyšininnkytė, baisiai pasipiktinusi! Mes su "nuostabiąja" pavaduotoja įvairiems purviniems reikalams Almuute Žilinskiene skųsimės!

Apie TS-LKaD-istų korupcinį lavonėlį:_1

Apie TS-LKaD-istų korupcinį lavonėlį:_1 portretas
Tad - būk TS-LKaD-istu ir voogsi, groobsi kiek norėsi! Jei kas – tave baalne už kanoopų prilaikys partijos bendraminčiai, onyyytės kyšininkyyytės klonai! Apsidairyk, tokių Tavo aplinkoje pilna!__Kaune teista už kyšininkavimą, TS-LKaD narė(!), ona- danutė gricienė,- po to savo Kauno Žaliakalnio lopšely-daržely su savo iš kriminalizuotos aplinkos kilusia pavaduotoja alma žilinskiene net suorganizavusi kyšių ir duoklių išmušinėjimo gaują! Voliota ir kočiota spaudoje, internete, TV, turinti problemų dėl alkoholio, pati net teisme nesugebanti paaiškinti už ką atleidžia iš darbo žmones, teismuose prieš mane iššvaisčiusi virš 50 tūkstančių litų mokesčių mokėtojų pinigų, mokėdama man priteistas sumas bandžiusi nuvogti nuo manęs dalį pinigų (juos "išlupti" iš "garsiosios vadybininkės" prireikė net Generalinės prokuratūros ir VMI pagalbos!) ir t. t. ir t. t.- sėdi sau, direktoriauja kavutės su brendžiu įkalus!? Žandus papūtus ir ką!

Apie TS-LKaD-istų korupcinį lavonėlį:_2

Apie TS-LKaD-istų korupcinį lavonėlį:_2 portretas
O ko nesėdėt, jei už nugaros „šlovingosios“ TS-LKaD-istų partijos bendraminčiai, oonytės kyšininkyytės klonai, giminingos sielos, o virš jos savivaldybėje dar kupčinsko sukonstruota sėdi iš tokių gricienių gaunamų kyšiukų mylėtojų visa piramidė! Ištrauksi tokį bagdoniuką iš pagrindo ir piramidė gali griūti! O siaube! Šitiek dirbta, šitiek sunkumų ir gėdos pergyventa! Šitiek niekšybių prikrėsta!! Na, bet vertėjo pasistengti! Pinigėliai tik maloniai šlama, tarytum ošia!.. Svarbiausia - sąžinę kaip nors užsiliūliuoti, ir nutaisyti snukelį - lyg aš čia ir ne prie ko! Tokias gricienes skiria, nuima ir myli savivaldybių merai. Paplokime jiems!
VISI KOMENTARAI 3

Galerijos

  • Gelbėjo būrį banginių
    Gelbėjo būrį banginių

    Daugiau nei 30 banginių, kurie atsidūrė Naujosios Zelandijos paplūdimyje ant seklumos, buvo saugiai sugrąžinti į vandenyną. Aplinkosaugininkai ir šimtai vietos gyventojų padėjo šiuos milžiniškus žinduolius sugrąžinti į jų s...

  • Prisiminė, kaip Nemunas ties Kaunu užšaldavo dar lapkritį
    Prisiminė, kaip Nemunas ties Kaunu užšaldavo dar lapkritį

    Praeityje Lietuvos klimatas buvo kur kas šaltesnis. Kai kuriais metais meteorologinė žiema prasidėdavo dar lapkričio pradžioje, o vandens telkiniai ir net upės užšaldavo lapkričio viduryje. Taip buvo nutikę ne kartą XIX a. pabaigoje. &S...

    1
  • VSTT atsako vėjo parkų vystytojams – erelius rėksnius būtina saugoti
    VSTT atsako vėjo parkų vystytojams – erelius rėksnius būtina saugoti

    Vėjo parkų vystytojams skundžiantis, kad Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba (VSTT) saugodama mažuosius erelius rėksnius blokuoja vėjo parkų statybas, pastaroji pareiškė, kad šiuos erelius būtina saugoti.     ...

    2
  • Gamtininkas prabilo apie žiemos planus: baltos Kalėdos – tik svajonė?
    Gamtininkas prabilo apie žiemos planus: baltos Kalėdos – tik svajonė?

    Pastaruoju metu dažniau skundžiamės dėl orų nei jais džiaugiamės ir neretai kaltiname sinoptikus už netikslias prognozes. Vis dėlto, jų kaltinti nereikėtų – tiksliai numatyti orus kelioms dienoms į priekį yra sudėtinga net šiandien....

    2
  • Pradedamas lesyklėlių sezonas
    Pradedamas lesyklėlių sezonas

    Pajūrio tyrimų ir planavimo instituto mokslininkas, ornitologas Julius Morkūnas tvirtina, kad šaltuoju metų laiku sparnuočius maitinti reikia, tik maistas jiems turi būti tinkamas ir lesyklėlės pritvirtintos saugioje vietoje, kur jų negalėtų ...

    2
  • Islandijoje dėl vulkaninio išsiveržimo teko evakuoti kaimą
    Islandijoje dėl vulkaninio išsiveržimo teko evakuoti kaimą

    Pietvakarių Islandijoje vėlyvą trečiadienį buvo evakuotas vienas žvejų kaimas ir turistų pamėgta vieta, toje vietovėje septintą kartą per metus prasidėjus vulkaniniam išsiveržimui, pranešė pareigūnai. ...

  • Lietuvoje plečiamas saugomų teritorijų tinklas, bus įsteigti nauji draustiniai
    Lietuvoje plečiamas saugomų teritorijų tinklas, bus įsteigti nauji draustiniai

    Lietuvoje plečiamas saugomų teritorijų tinklas – trečiadienį Vyriausybė nusprendė Asvejos, Kurtuvėnų ir Anykščių regioniniuose parkuose įsteigti naujus draustinius bei plėsti esamas teritorijas. ...

    3
  • Tyrimas atskleidė, kas kasdien pražudo milijonus bičių
    Tyrimas atskleidė, kas kasdien pražudo milijonus bičių

    Neseniai Jutos valstijos universitete atliktas tyrimas atskleidė, kad greitkeliuose automobiliai kasdien pražudo milijonus bičių. Remdamiesi vidutinio paros eismo intensyvumo vertėmis, mokslininkai paskaičiavo, kad per vieną šešių mėnesi...

    2
  • Vilniaus zoologijos sode gimė surikatų jaunikliai
    Vilniaus zoologijos sode gimė surikatų jaunikliai

    Vilniaus zoologijos sode „Zoopark“ gimė du plonauodegių surikatų (lot. Suricata suricatta) jaunikliai. Šiuo metu mažyliai jau drąsiai tyrinėja aplink esantį pasaulį, susipažįsta su prižiūrėtojais ir lankytojais. ...

    2
  • Supermėnulio šou: paskutinis šansas šiais metais
    Supermėnulio šou: paskutinis šansas šiais metais

    Dangaus stebėjimo entuziastai šią savaitę turi šansą „sugauti“ paskutinįjį supermėnulį šiais metais. Kito tokio reginio dar teks palaukti beveik metus. Tai bus ketvirtasis ir paskutinis šių metų supermėnulis, ...

Daugiau straipsnių