- Jurgita Čeponytė, Deividas Jursevičius, LRT radijo laida „Ryto garsai“, LRT.lt
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Pelkėje tikrai galima apsvaigti, bet ne nuo vaivorų, liaudyje vadinamų girtuoklėmis, o dėl nuodingų gailių, LRT RADIJUI sako gamtininkas Almantas Kulbis. Ir, pastebi jis, nors gailių medus nuodingas, jų puokštelės pravers drabužių spintoje.
– Ar nepavojinga šiuo metu brautis į pelkes?
– Į pelkes brautis nereikėtų, bet įžengti, susipažinti galima. Pavojų pelkėse nėra tokių, kokius kartais rodo filmuose, ypač jei būsime atsargūs. O įdomių dalykų galima rasti. Tik įžengę į pelkę, galime pajusti ypatingą aurą, kvapą. Pelkėse, žinoma, pirmiausia pamatome kiminus, o užuodžiame gailius. Taip pat daugelis girdėjo apie uogą, liaudyje vadinamą girtuokle, o gamtininkai ją vadina vaivoru. Senas mitas apie girtuoklę – kad, renkant šias uogas, galima apsvaigti.
– Galima ar ne?
– Teisingai, apsvaigti galima, bet ne dėl vaivorų, o dėl nuodingų gailių. Labai įdomu, kad dabar juos mokslininkai priskyrė kilmingai rododendro genčiai. Kai gailiai žydi, o bitės neša medų, tas medus yra nuodingas, todėl su gailiais reikia atsargiau.
Bet jų puokštelė spintoje atbaidys kandis. Tai galima daryti, ypač retai vėdinamose spintose.
– Ko dar, be girtuoklių, galima prisirinkti?
– Greitai bus galima prisirinkti spanguolių. Spanguolė – ta pelkės dovana, kurią tikrai galima ir reikia rinkti, tik nereikėtų rinkti tada, kai ji dar neprinokusi, nes ir pačią spanguolę sunaikinsime, ir naudos negausime.
O vienas įdomiausių augalų, kurį pirmiausia pamatome ir per kurį žengiame, yra kiminai – samanos. Kiminai – atskira samanų grupė (samanų Lietuvoje yra 35 rūšys). Kiminus kažkas pavadino amžinu augalu, amžina samana, nes jie neturi nei šaknų, nei samanoms būdingų rizoidų.
– Kas yra rizoidai?
– Rizoidai – tokie plaukeliai, kuriais samanos įsitvirtina dirvoje, bet kiminai jų neturi. Jie turi viršūnę, kuria auga nuolatos keletą centimetrų per metus į viršų, ir turi apačią, kuri kasmet nunyksta ir virsta durpėmis.
Labai įdomu, kad po vieną kiminai negalėtų augti, štai kodėl pelkėse tokie didžiuliai jų kilimai. Paėmę vieną kiminą ir atsargiai ištraukę, pamatytume, kad jis gležnas ir užsibaigia niekuo. Todėl, jei pelkėje nebūtų kiminų, gamta tiesiog turėtų juos išrasti.
– O kodėl būtent pelkėje kiminai auga?
– Kiminas ypatingas dar viena savybe – jis turi dviejų tipų ląsteles. Vienos ląstelės yra chlorofilinės, o kitos kaupia vandenį – dėl jų pelkės ir tampa pelkėmis. Kiminų gausa pelkėje sukaupia didžiulę drėgmę.
Vienas pelkėtyrininkas palygino, kad pelkė yra lyg žalias vulkanas, iš kurio vidurio veržiasi kiminai, kaupia drėgmę, ir taip aukštapelkės gyvuoja kaupdamos didžiulį vandens kiekį. Pelkės lyg ir žemės inkstai – išvalo didžiulį kiekį vandens.
– Pelkėse dar slepiasi lietuviškos orchidėjos. Kokie tai augalai?
– Tai gegužraibinių šeimos augalai. Gegūnes, gegužraibes visi yra matę drėgnose pievose ir pelkėse, ypač tarpinio tipo pelkėse. Galima pamatyti labai įdomių orchidėjų, bet jas pamatys ne kiekvienas, nes jos smulkutės, pavyzdžiui, dvilapis purvuolis, vienlapis gedutis, pelkinė laksva. Tai sprindžio didumo orchidėjos, jam pamatyti labai sunku, o kai nežydi, beveik ir neįmanoma.
– Jos panašios į mums įprastas?
– Tikrai nepanašios. Jos labai kuklios, bet jų įdomu ieškoti – mokslininkai dažniausiai vaikšto pasilenkę, kad jų nepražiūrėtų, o radę labai džiaugiasi, nes tai reti ir sparčiai nykstantys augalai. Tad naujos jų radavietės Lietuvoje yra svarbios.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Debesnų draustinis Varnių regioniniame parke bus geriau pritaikytas lankytojams
Žemaitijos Varnių regioniniame parke esantį Debesnų draustinį iki 2027 metų rudens ketinama dar labiau pritaikyti lankymui. ...
-
Paukščių giesmės sausį: žiemoja ar grįžo?
Lietuvoje turėtų būti gilus viduržiemis, bet gamta nesnaudžia, o gal ir nebuvo rimtai įmigusi. Žmonės pastebi triukšmingus varnėnų būrius. ...
-
Šalčiui apėmus didelę JAV dalį, sniegas nustebino Naująjį Orleaną
Oro masės iš Arkties antradienį nulėmė šalčius daugiau kaip pusėje JAV teritorijos, įskaitant prie Meksikos įlankos esantį Naująjį Orleaną, kur užfiksuotas didžiausias per kelis dešimtmečius snygis. ...
-
Trumpai ir aiškiai: kur kreiptis mieste pastebėjus gyvūno gaišeną?5
Ne vienas esame pastebėję negyvą gyvūną gatvėje, parke ar kur kitur mieste. Tokiais atvejais norėtųsi imtis veiksmų, bet dauguma sutrinka, ką tiksliai reikėtų daryti, kur kreiptis? ...
-
Sausį – gamtos išdaigos: ši žiema tikrai stebina
Sausiui dar nepasibaigus lietuviai socialiniuose tinkluose dalijasi gamtos išdaigų vaizdais. ...
-
Obelynėje skaitmeninami želdiniai
Nuo 2024 m. prof. Tado Ivanausko Obelynės sodybos obelų sode ir dendrologiniame parke vykdomas projektas „Obelynės parko želdinių inventorizavimas ir skaitmeninimas“ – pirmasis skaitmenizuotas želdynų projektas Lietuvoje. ...
-
Ministerija – už švelnesnę miškų kirtimų pasienyje tvarką nei siūlo Seimo nariai
Grupei Seimo narių siūlant nuo 2026 metų apriboti plynuosius miškų kirtimus pasienyje ir pakelėse tam tikru atstumu nuo Rusijos ir Baltarusijos sienos, Aplinkos ministerija (AM) siūlo Vyriausybei švelnesnį variantą. ...
-
Pražydo sausio viduryje
Pajūryje galima išvysti augalų, kurie žydi net ir sausio viduryje – darželiuose ir gėlynuose saulutės taip ir nebuvo nustojusios žydėti, akį džiugina ir pražydę hamameliai. ...
-
Spalvingas paukštelis neša mirtiną pavojų2
Naujosios Gvinėjos gyventojas, spalvingas paukštelis pitohas (lot. pitohui), tik iš pažiūros gali atrodyti nekaltai gražus sparnuotis. Švilpikinių šeimos paukščių genties atstovas, pasirodo, neša mirtiną pavoj...
-
Ką svarbu žinoti prieš bėgiojant su šunimi žiemą4
Žiemą sunku rasti motyvacijos lauko veikloms. Tačiau jei mėgstate bėgioti ir ieškote papildomo įkvėpimo išeiti į lauką, jūsų šuo gali tapti puikiu treniruočių partneriu ir motyvuotoju. Veterinarijos gydytoja Kristina Raulinait...