- Inga Smalskienė, "Sekundė"
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Lietuvoje vaikų sanatorinio gydymo srityje susiklostė sunkiai suprantama situacija. Tėvai skundžiasi, kad gydytojai nelinkę ligotų vaikų siųsti į sanatorijas. O jų darbuotojai dejuoja, kad sanatorijos stovi pustuštės ir nebesuduria galo su galu.
Tuo tarpu ligonių kasos tikina, kad lėšų vaikų sanatoriniam gydymui skiriama pakankamai, siuntimams kvotų nėra. Gydymo įstaigos tai patvirtina ir dar paaiškina, kad pinigų gaunama netgi daugiau, nei yra ligotų vaikų, kuriuos būtų galima siųsti į sanatorijas.
„Problema – ne pinigų trūkumas ar kvotos, o indikacijos, kurioms esant galima duoti siuntimą į sanatoriją. Susirgimo diagnozė turi būti Sveikatos apsaugos ministro patvirtiname ligų, kurių atvejų leidžiama siųsti tokiam gydymui, sąraše“, – Sekundei“ sakė Panevėžio konsultacijų poliklinikos vadovė Ramunė Paliokaitė.
Jos teigimu, visi vaikai, kuriems pagal įstatymą priklauso sanatorinis gydymas ir jų tėvai pageidauja siuntimų į sanatoriją, juos gauna.
Tą patį tvirtino ir Panevėžio miesto poliklinikos Bendrosios praktikos skyriaus vedėja Violeta Šimėnienė. Pasak jos, poliklinika netgi neišnaudojo visų šių metų pirmajam ketvirčiui skirtų lėšų vaikų sanatoriniam gydymui.
Medikai neneigia, kad egzistuoja orientacinės kvotos, tačiau aiškina, kad jas išnaudoję prireikus galėtų kreiptis į ligonių kasas dėl papildomų kelialapių vaikams. Iki šiol minėtoms gydymo įstaigoms to daryti neprireikė – jos net neišnaudojo turimų pinigų vaikų sanatoriniam gydymui.
Panevėžio teritorinės ligonių kasos direktorius Jonas Narbutas patikino, kad pinigų vaikų reabilitacijai pakanka. Jo teigimu, tiems, kuriems sanatorinis gydymas priklauso, nėra jokių kliūčių gydytis sanatorijose ar kitose jiems skirtose reabilitacijos įstaigose.
„Kiekvienu atveju gydytojai turi informuoti tėvus apie vaikui priklausantį sanatorinį gydymą“, – kalbėjo jis.
Kodėl neišnaudojamos vaikų reabilitacijai skirtos lėšos, neaišku ne tik tėvams, sanatorijoms, bet ir Seimo nariams.
Seimo Sveikatos reikalų komiteto pirmininkas Antanas Matulas viešai stebėjosi Lietuvoje vykstančiais stebuklais, kai pinigų užtenka, bet yra problema, kam juos atiduoti.
Rankas suriša įstatymas
Nuo gimimo neįgalų sūnų auginanti panevėžietė Aušra Stančikienė sako, kad jos vaikas visada gauna kelialapį į sanatoriją.
„Žinau, kas jam priklauso. Be to, esu įžūli ir nebijau medikų paprašyti“, – kalbėjo labdaros ir paramos fondo „Algojimas“ įkūrėja.
Moteris tvirtino ne iš vienų neįgalių vaikų tėvų girdėjusi, kad gydytojai labai nenori duoti siuntimo į sanatoriją. A.Stančikienė tokiems tėvams pataria eiti į ligonių kasas ir išsiaiškinti.
„Yra žmonių, kurie apskritai nežino, kad jų vaikai turi teisę gydytis sanatorijose. Jeigu gydytojai jų neinformuoja, iš kur jiems žinoti“, – kaip vieną iš galimų priežasčių, kodėl tuštėja sanatorijos, kai valstybė lyg ir skiria pakankamai pinigų, nurodė pašnekovė.
A.Stančikienės nuomone, vertėtų peržiūrėti ir ligų bei būklių (indikacijų) sąrašą, kurioms esant vaikai gali būti siunčiami į sanatorijas.
Iš esmės tam pritaria ir gydytojai. Jų tikinimu, rankas suriša būtent nustatytas indikacijų sąrašas.
„Tėvams dažnai sunku suprasti, kad mes privalome griežtai jo paisyti. Pavyzdžiui, jeigu vaikas sunkiai plaučių uždegimu sirgo žiemą, tai mes jį į sanatoriją galime siųsti tuoj pat, kai išgydome, o ne vasarą, kaip dažnai pageidauja tėvai“, – aiškino R.Paliokaitė.
Konsultacijų poliklinikos vadovė teigė, kad tėvai šaltuoju metu laiku per mokslo metus labai nenoriai vaikams ima kelialapius į sanatorijas.
V.Šimėnienė sakė, kad taip elgiasi ir Panevėžio miesto poliklinikos mažųjų pacientų tėvai.
Bendrosios praktikos skyriaus vedėja teigė, kad per pirmąjį šių metų ketvirtį įstaiga nepanaudojo visų kelialapių.
Pavyzdžiui, sveikatą grąžinamajam gydymui galėjo siųsti 23 vaikus, nusiuntė tik 17.Antrinio lygio reabilitacijai turėjo 10 vietų, pasiuntė tik du vaikus.
Mažų vaikų tėvai medikams neretai guodžiasi, kas darbdaviai nesudaro sąlygų jiems slaugyti atžalos sanatorijose. Žmonės bijo prarasti darbą ir dėl uždarbio priversti aukoti vaikų sveikatą.
Moksleivių tėvai nuogąstauja, kad nukentės vaikų mokslai.
V.Šimėnienės teigimu, vasarą situacija gerokai pasikeičia. Ypač populiarios tampa sanatorijos pajūryje.
Sutaupo daug pinigų
Panevėžio teritorinės ligonių kasos duomenimis, per pirmąjį šių metų ketvirtį į sanatorijas nusiųsta 154 vaikai, pernai per tą patį laikotarpį – 180 vaikų.
Nors skirtumas nedidelis, pinigų mažiesiems ligoniams gydyti šiemet išleista beveik 100 tūkstančių litų mažiau. Pernai – 273 tūkstančiai, šiemet – 180 tūkstančių litų.
Kelialapis vienam vaikui praėjusiais metais vidutiniškai kainavo 1520 Lt, šiemet – 1170 Lt.
Pasak J.Narbuto, taip atsitiko sumažėjus gydymo įkainiams. Taigi valstybė sutaupė, bet sanatorijos patyrė smūgį. Kritus gydymo įkainiui ir dar sumažėjus pacientų, jos susidūrė su dideliais finansiniais sunkumais.
Valstybinė ligonių kasa, aiškindama, kodėl neišnaudojamos visos vaikų sanatoriniam gydymui numatytos lėšos, teigia, kad tai lėmė kelios priežastys. Esą medicininės reabilitacijos paslaugos vaikui buvo suteiktos jam gulint stacionare, tėvai dėl įvairių aplinkybių atsisakė siūlomos reabilitacijos sanatorijoje.
Kaip viena iš priežasčių, kodėl pastaraisiais metais tuštėja sanatorijos, nurodoma ir tai, kas mažėja vaikų.
Pateikė pasiūlymus ministerijai
Seimo Sveikatos reikalų komitetas Sveikatos apsaugos ministerijai siūlo panaikinti gydymo įstaigoms numatytas kvotas vaikų siuntimui į sanatorijas. Taip pat siūloma padidinti vaikų sveikatą grąžinančio gydymo lovadienio įkainius.
Sveikatos reikalų komitetas atkreipė dėmesį, kad, nors 20 procentų visų ligonių reabilitacijai ir sanatoriniam gydymui numatytų lėšų turi būti skirta vaikams, teritorinių ligonių kasų sutartyse prioritetai numatyti suaugusiesiems būdingoms ligoms gydyti.
Pavyzdžiui, prioritetai skiriami ambulatorinei reabilitacijai, širdies ir kraujagyslių, atraminio ir judamojo aparato, centrinės nervų sistemos ligomis sergantiesiems. Tokios ligos vaikams pasitaiko retai.
Prioritetuose pasigesta tokių vaikams būdingų ligų, kaip įgimtos nervų sistemos bei atraminio ir judamojo aparato ligos deformacijos, vaikų cerebrinis paralyžius.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Sapnų baidyklių kūrėja: magija slepiasi mažuose dalykuose
Vėjyje besiplaikstančios močiučių servetėlės, pavirtusios ramaus miego sergėtojomis, levandų kvapo maišeliai norintiems giliai panirti į sapnų karalystę, sojų vaško žvakės – magiški nakties žibintai… Atrodo, vi...
-
Parfumerė J. Cinaitienė: kvapas mus paveikia žaibišku greičiu3
„Uoslė yra be galo svarbi, tačiau ją dažniausiai įvertiname tik netekę“, – šypsosi parfumerė Jolanta Cinaitienė. Natūralių kvepalų kūrėja atskleidžia, kaip mus veikia skirtingi kvapai ir kodėl tas pats aromatas vienam ga...
-
Antro šanso metamorfozės: siūlų likučiai tampa mielais žaislais1
Feisbuko paskyros „SiulasVirbalaiVaselis“ kūrėja Vilija Krasauskienė dienomis dirba rimtą darbą aplinkosaugos srityje, vakarais atsipalaiduoja megzdama žaislus iš siūlų likučių – tokių, anot jos, kur nei vienai kojinei, nei ...
-
Ironiška mada – jaunųjų mados kūrėjų ginklas2
Jaunosios kartos lietuvių mados dizaineriai – Karina Panina, Lukas Svirplys ir Raimedas Latvys – laikomi ironiškos mados kūrėjais. Nors mados ironijos sąvoka nevisiškai nauja, lietuviškoje mados dizaino scenoje ji tapo laba...
-
„Lietuvos balso“ mokytojų stilius: talentingiausi dizaineriai ir drabužiai su istorija8
Šį sekmadienio vakarą LNK eteryje tęsis „Lietuvos balso“ aklųjų perklausų etapas. Penkių mokytojų komandose vietų liko vos kelios, tačiau stiprių balsų, kurie galėtų jas užimti, – dar ne viena dešimtis. ...
-
Tiesa – toli gražu ne visa – apie „Shein“2
Paprasta, greita ir, atrodo, labai skanu. Tai visai ne apie naujausią greitojo maisto užkandinę ar kokią nors supermaisto tendenciją, išpopuliarėjusią per socialinius tinklus. Tačiau apie tai, kas irgi daugelį mūsų (ypač Z kartą) taip pat l...
-
Kaip tinkamai rūpintis antakiais šaltuoju sezonu?1
Kai lauke atvėsta, o šildymo sezonas verčia odą ir plaukus sausėti, būtina rūpintis ne tik oda, bet ir antakiais. Antakiai – veido dalis, kuri diskusijose apie grožį ar mados tendencijas dažnai lieka nuošalyje, tačiau gali i&scaro...
-
Brandžiai veido odai – išskirtinis dėmesys2
Veido odos senėjimo procesas yra neišvengiamas, dėl to daugeliui moterų kyla abejonių, ar vyresniame amžiuje dar verta naudoti veido odos priežiūros priemones. Vaistininkė Gabija Kruopytė patikina, kad rūpintis savo odos sveikata niekada ne v...
-
Iš išaugtų vaikiškų drabužių – prisiminimų šiltukai
Tvarumo idėjos vis labiau įsitvirtina kasdienybėje, ieškome būdų, kaip prailginti daiktų naudojimo laiką ar suteikti jiems naują gyvenimą. Dviejų sūnų mama Greta Stankevičiūtė rado būdą panaudoti išaugtus vaikų drabužėlius ir ...
-
Auskarų vėrimo meistrė G. Balevičė – apie grožį, kantrybę, profesionalumą ir truputėlį skausmo10
Nėra nieko gražiau ir labiau įkvepiančio už žmogų, degantį tuo, ką daro. Dėl šios priežasties labai norėjau pakalbinti auskarų vėrimo meistrę Gintarę Balevičę, kurios gyvenimas pilnas auskarų vėrimo ir kitų gana aštrių poj...