Pavasario laukiame ne tik mes ar į gimtąjį kraštą sugrįžę paukščiai, bet ir kraujasiurbės erkės. Skirtumas tik tas, kad mes laukiame šilumos, o jos  - mūsų kraujo. Specialistų teigimu, ilgai besilaikantis sniegas ir šaltis erkių tikrai nenumarins.

Kaip portalui diena.lt sakė Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro medicinos entomologė dr. Milda Žygutienė, erkei žiemos šalčiai nebaisūs.

„Tai, kad daug sniego ir šalta neturėtų sumažinti žmonių budrumo. Lietuvoje ir Europoje gyvenanti erkė, kuri yra pagrindinė erkinio encefalito ir Laimo ligos platintoja, - vidutinės klimato juostos gyventoja. Tai reiškia, kad jos paplitimas siekia net Uralo kalnus. Taigi, jai mūsų žiemos šalčiai nebaisūs“, - kalbėjo specialistė.

Kad ir kokios gyvybingos ir nepalaužiamos gali pasirodyti mūsų šalyje gyvenančios erkės, tačiau ne viskas ir joms kartais tinka.

„Erkėms neparanku, kai užšąla dirva be sniego. Tai jas žudo. Šiais metais erkėms oro sąlygos buvo labai patogios: pirma prisnigo, o tik paskui užšalo, - pasakojo dr. M. Žygutienė. - Jos tikrai jaukiai įsikūrusios, tik dabar jau labai alkanos ir nori kuo greičiau suaktyvėti ir pasimaitinti. Kai tik sniegas nutirps, dirvožemis sušils iki 7 laipsnių šilumos, kraujasiurbės kaip mat suaktyvės kaip ir įprastai. Paprasčiau tariant, erkių aktyvumas padidės prasidėjus pirmosioms žibutėms".

Ilgai užsitęsęs sniegas ir šalčiai, pasak medicinos entomologės, įtakos erkių agresyvumui neturi, kad ir kokios alkanos jos bebūtų.

„Erkių agresyvumas yra vienodas, nes joms bet kuriuo atveju reikia pasimaitinti. Erkei gyvybiškai svarbu gauti šiltakraujo gyvūno kraujo tam, kad ji galėtų toliau vystytis. Erkės maitinasi vieną kartą per metus“, - sakė dr. M. Žygutienė.

Nors, specialistės teigimu, efektyviausias apsisaugojimas nuo erkių platinamų ligų yra skiepai, tačiau nevertėtų pamiršti ir kitokių priemonių.

„Efektyviausia apsisaugojimo priemonė nuo erkinio encefalito – skiepai. Nuo Laimo ligos skiepų nėra. Tačiau bendra apsisaugojimo priemonė nuo abiejų ligų – apranga. Einant į gamtą būtina tinkamai apsirengti, naudoti repelentus (erkes atbaidančias priemones), grįžus – apžiūrėti kūną ir jei erkė įsisiurbė – skubiai ją šalinti“, - pataria pašnekovė.

Paprastai patariama skiepytis šaltuoju metų periodu. Tačiau, kaip sako dr. M. Žygutienė, skiepams griežtai nustatyto laiko nėra.

„Skiepijasi žmonės visą sezoną. Niekada nėra vėlu skiepytis. Galima tai daryti visus metus. Skiepijantis įprastine schema, pagrindinė vakcinacijai reikalingos 3 injekcijos su intervalais (1-3 mėn. po pirmos ir 5-12 mėn. po antros injekcijos), paskui revakcinacija vyksta kas penkerius metus“, - teigė specialistė.

Anot pašnekovės, budriems reikėtų būti ne tik tam tikru laikotarpiu, tačiau visą šiltąjį sezoną.

„Visą šiltąjį sezoną yra tikimybė užsikrėsti erkiniu encefalitu arba Laimo liga. Sergamumo sezoniškumas yra labiausiai pastebimas nuo birželio iki spalio. Inkubacinis susirgimo periodas vidutiniškai – 2-4 savaitės, aišku, gali būti ir išimčių“, - pastebi daktarė.

Praėjusiais metais Laimo liga buvo užsikrėtę 2440 žmonių, o erkiniu encefalitu - 495 žmonės.