Minint Pasaulinę tuberkuliozės dieną medikai ne tik primena apie šios infekcinės ligos pavojų, bet ir džiaugiasi padaryta pažanga diagnozuojant ir gydant tuberkulioze sergančius asmenis.

Nuo šiol didžiuosiuose Lietuvos miestuose yra galimybė lengvai pasitikrinti tiek dėl atviros, tiek dėl besimptomės slaptos arba latentinės tuberkuliozės atliekant specialų kraujo tyrimą.

VU ligoninės Santariškių klinikų Tuberkuliozės registro duomenimis, pernai Lietuvoje užfiksuota 1430 naujų tuberkuliozės atvejų, 209 pacientams nustatyta atsinaujinusi tuberkuliozė, dar tiek pat nuo šios oro lašeliniu būdu plintančios infekcijos mirė.

Lietuva pagal tuberkuliozės paplitimą yra tarp pirmaujančiųjų Europoje ir patenka į rizikingų šalių grupę. 2011 m. pasaulyje nuo tuberkuliozės mirė 1,4 mln. žmonių, iš jų – 70 tūkst. vaikų. Labiausiai nuo tuberkuliozė kenčia Indijos ir Kinijos gyventojai.

Medicinos diagnostikos ir laboratorinių tyrimų asociacijos valdybos pirmininkė, gydytoja Eglė Marciuškienė teigia, kad Lietuvoje tuberkuliozė plinta dėl neatsakingų asocialių asmenų kaltės. „Nemažai dažniausiai asocialių asmenų nebaigę gydymo išeina į gatves, naudojasi tais pačiais liftais, autobusais ir troleibusais, taip platindami tuberkuliozės bakterijas. Tuberkulioze šiandien galima lengvai užsikrėsti bet kur. Patys to nežinodami užsikrėtusieji serga besimptome lėtine tuberkuliozės forma. Dėl šios priežasties reikia būti itin budriems, ypač atkreipti dėmesį į silpnesnę imuninę sistemą turinčius vaikus bei lėtinėmis ligomis sergančius asmenis, nes latentinė tuberkuliozė gali išsivystyti į aktyvią tuberkuliozės formą“, – įspėja gydytoja E. Marciuškienė.

Kauno klinikinės ligoninės pulmonologė, gydytoja Dalia Steponavičienė aiškina, kad iš užsikrėtusiųjų tuberkulioze žmonių vidutiniškai 10 proc. suserga atvira tuberkuliozės forma. „Matyt, imuninė sistema tų žmonių yra pakankamai gera, todėl jie atsilaiko prieš tuberkuliozės bakterijas. Likusiems iš latentinės arba paslėptos tuberkuliozės infekcijos vystosi aktyvi liga ir tai ypač pavojinga vaikams bei paaugliams, nes nėra beveik jokių ligai būdingų simptomų. Paprastai būna įprasti negalavimai – silpnumas, nuovargis, apetito stoka, nedidelė temperatūra. Kai liga progresuoja, prasideda plaučių pažeidimas, tada gali atsirasti kosulys, oro trūkumas, skrepliavimas, tada, be abejo, tokie žmonės kreipiasi į gydytoją ir neretai diagnozuojama atvira tuberkuliozė. Kartais žmonės laukia ilgai ir į gydytoją kreipiasi tiktai tuomet, kai kosti krauju“, – pastebi gydytoja D. Steponavičienė.

Pasak medikų, delsimas nediagnozuojant ir negydant slaptosios tuberkuliozės formos gali būti labai rizikingas. Statistika rodo, kad apie 10 proc. visų užsikrėtusiųjų slaptąja tuberkulioze vis tiek ankščiau ar vėliau suserga aktyvia jos forma ir apie 50 proc. iš jų miršta. Nustatyti, ar slaptoji tuberkuliozė išsivystys į aktyvią ligos formą padeda Lietuvos didžiuosiuose miestuose pradėtas atlikti „Quantiferon“ imunologinis kraujo tyrimas.

„Šitas tyrimas yra labai informatyvus tais atvejais, kai reikia spręsti, ar latentinė tuberkuliozė gali progresuoti į aktyvią ligos formą. Jeigu yra bent menkiausias įtarimas, kad asmuo turėjo kontaktą su tuberkulioze sergančiu asmeniu ir gali susirgti tuberkulioze, jeigu kyla nerimas šeimai ar ją gydančiam gydytojui – šeimos gydytojui ar gydytojui pulmonologui, reikėtų atlikti imunologinį kraujo tyrimą. Šis tyrimas ypač reikalingas tiems pacientams, kuriems tuberkulino „Matoux“ reakcija teigiama “, – rekomenduoja Medicinos diagnostikos ir laboratorinių tyrimų asociacijos valdybos pirmininkė, gydytoja E. Marciuškienė.

Sužinoti, kuriose Lietuvos gydymo įstaigose yra atliekamas kraujo tyrimas tuberkuliozei nustatyti galima informacinėje interneto svetainėje www.tuberkulioze.eu.