Pacientų ir gydytojų santykiai keičiasi. Tad gydytojai šmaikštauja, kad greitai jų reikės tik receptui išrašyti. Neretai vos pravėręs kabineto duris, pacientas vietoj "laba diena" sako: "Daktare, žinau, kas man yra. Skaičiau internete".

Ateina tik dėl recepto

Pastaruoju metu daugelis pacientų pirmiausia pagalbos ieško internete ir tik bėdai prispyrus kulniuoja į polikliniką. Todėl medikų pokalbis su pacientu retai apsieina be temos apie internetą ir savigydą.

Dabar internete galima rasti daug straipsnių įvairiausiomis sveikatos temomis. Net rasti svetainių, kuriose paspaudus skaudamą kūno vietą, parodomos galimos negalavimų priežastys ir sprendimo būdai.

Ar internete sužvejota diagnozė pasitvirtina? Gydytojai sutinka - internetas suteikia daug informacijos, tačiau kai kurios diagnozės nepasitvirtina.

Kartais paciento savaip interpretuotos žinios išspaudžia ir šypseną arba gerokai apsunkina tolimesnį gydymą.

Susiduria su iššūkiais

Klaipėdos universiteto Visuomenės sveikatos katedros vedėjas docentas Arnoldas Jurgutis pritaria, kad gydytojų ir pacientų santykiai keičiasi. Viena iš priežasčių - šiandienos visuomenėje pacientas tampa vis labiau informuotas.

"Informacija tapo labiau prieinama, nors ir ne visada patikima. Labiau išsilavinę ligoniai gali susirasti daugiau moksliškai įrodytų žinių apie savo ligą", - pasakojo ir šeimos gydytoju dirbantis A.Jurgutis.

Pasak dėstytojo, šiandienos gydytojas susiduria su nauju iššūkiu - apie ligą pacientas kartais žino daugiau. Jei antrinio lygio specialistai labiau orientuoti į simptomus, diagnozę, tai šeimos gydytojo svarbiausiu instrumentu tampa bendravimas.

"Gydytojas pacientą turi suvokti kaip visumą, suprasti, kiek informacijos jis turi apie savo ligą. Jei medikas tai ignoruoja ir galvoja, kad pacientas turi tik atidžiai išklausyti ir gauti  nurodymus - tokia pirminio lygio konsultacija nėra priimtina. Tokiu atveju šeimos gydytojas neatlieka savo funkcijos", - mano pašnekovas.

A.Jurgutis įsitikinęs, jog šeimos gydytojas su pacientu turi bendrauti kaip lygiaverčiai pašnekovai.

Puikiai bendraujantis gydytojas taip pakreips pokalbį, kad ligonis iš kabineto išeis su nauju požiūriu į savo ligą. Tačiau norint išlaikyti tęstinį ryšį, vienos konsultacijos neužtenka.

Realybė skiriasi

Universiteto dėstytojas sutiko, jog daugelis mūsų pacientų vis dar įpratę būti pasyvūs klausytojai, kai dominuojančią poziciją užima gydytojas.

"Tačiau normaliam bendravimui trukdo rutininis gydytojo darbas, dideli pacientų srautai. Dėl reformos krūvis pirminei sveikatos priežiūrai didėja, o finansavimas yra per mažas, norint orientuotis į gerus rezultatus", - aiškino A.Jurgutis.

Su ligoniais - be chalato

A.Jurgutis 13 metų pacientus priiminėja be balto chalato. Jį užsivelka tik procedūrų kabinete.

Šeimos gydytojo manymu, iš pažiūros nereikšminga detalė kaip chalatas leidžia išlaikyti lygiaverčius santykius su pacientu. O mažieji ligoniai nejaučia balto chalato baimės.

Ilgą laiką gydytojai buvo laikomi dievais. Dabar situacija keičiasi. Pasak A.Jurgučio, kyla konfliktas, nes medikui sunku prisipažinti suklydus ar ko nors nežinant.

"Deja, reikia pripažinti, nesame visagaliai. Medicina nėra beribė, o gydytojas neapsaugotas nuo skausmingų klaidų. Pacientai  nelinkę atleisti. Tai kelia įtampą bendraujant. Neklysti - labai sunku, o ligonių reikalavimai dėl to - labai stiprūs ir nepagrįsti", - sakė A.Jurgutis.

Pasak gydytojo, nuo seno Lietuvoje tarp pacientų yra susiformavę pernelyg dideli lūkesčiai gydytojų atžvilgiu. Jie gerokai didesni nei Vakarų Europos šalyse. Tačiau užsienyje pabuvoję tautiečiai pastebi, kad mūsų sveikatos priežiūros sistema turi daugiau privalumų.

Raimondas Latvys, vaikų chirurgas

Atsidaro kabineto durys ir pirmasis sakinys būna: "Aš skaičiau internete". Nespėju išsižioti, o pagrindinės gydymo gairės man jau būna išdėliotos. Pacientų tėvai net pataria, kaip konkrečiai turėčiau šią problemą spręsti. Lieka tik nuolankiai vykdyti ir neuždavinėti kvailų klausimų. Gydytojo ir paciento santykiai keičiasi, nes veikia informacijos perteklius.

Informacija internete - gerai. Bet kartais net medikai tarpusavyje nesutariame vienu ar kitu klausimu. Tam tikrais atvejais pritariu, kad šeima pati priimtų sprendimą, pavyzdžiui,  dėl neskubios, planinės operacijos. Nereikia iš mūsų daryti dievų, nes esame tam tikros srities atstovai. Ne viską žinome, galime klysti. Bet pacientas neturi pas gydytoją ateiti su tvirtai susiformavusia išankstine nuostata. Net pasakoma, kad gydytojo nuomonė nelabai domina, nes jis jau turi susidaręs savąją.

Gintaras Gelžinis, plastikos ir rekonstrukcijos, onkologijos chirurgas

Palyginti pacientus prieš 15 metų ir dabar, 90 proc. atėjusiųjų apie būsimą operaciją jau būna skaitę internete. Žmonės žino ne tik apie plastines operacijas, bet ir toje srityje dirbančius chirurgus, galimas komplikacijas. Žino, kaip vyksta operacija ir kas būna po jos. Su tokiais pacientais gerokai lengviau bendrauti.

Internetas iš principo yra gerai, bet pasitaiko situacijų, kai negali nei pykti, nei juoktis. Gal perskaitytą informaciją priima neadekvačiai arba su ja susipažįsta tik iš dalies. Kartais perskaitoma tik tai, ką norima girdėti, o dalis apie komplikacijas praleidžiama. Per konsultacijas pacientui reikia pateikti ir tai, ko jis neperskaitė. Pasitaiko ir šypseną sukeliančių situacijų. Kartą pacientė atsiuntė amerikiečių interneto puslapį su tiksliomis nuorodomis, kokiu būdu turėčiau operuoti bei kur apie tai galima paskaityti. Operuoju analogišku būdu, bet rezultatas bus tas pats. Dėka interneto pacientai prikuria situacijų, dėl kurių tampa įdomiau gyventi.

Aldona Kajutytė, dermatovenerologė

Interneto poveikį savo darbe dabar ypač jaučiame - visi tokie protingi. Net kai pradedi aiškinti, pacientas sako: "Nepasakokite, nereikia - pažiūrėsiu internete".  Apie 90 proc. ligonių būtent tokių, tik keli procentai - abejojančių savo kompetencija ir dar klausančių gydytojo.

Prie interneto žmonės praleidžia labai daug laiko. Jie pervertina save ir galvoja, kad užtenka tik paskaityti ir gali pats išsigydyti. Bet tai savo sveikatos nuvertinimas. Juk sugedus televizoriui, nepuolame į internetą ir jo netaisome - kviečiame meistrą. O rūpestį sveikata nuleidžiame iki namų šeimininkių lygio, kai gydomasi interneto, televizijos, kaimynių patarimais. O kai kyla komplikacijos dėl savigydos - "daktare, gelbėkite". Žmonės girdi tik tai, ką nori girdėti. Todėl patys veido odą gydosi hormoniniais vaistais arba intymios higienos prausiklį tepa ant veido. Perskaito, jog tepalas mažina uždegimo požymius, ir tepa ant veido. Tačiau kad jis skirtas pėdoms, nebeperskaito.

Gerai, kad žmogus susirenka informaciją ir ateina pasitikslinti pas gydytoją, o ne sau kenkia gydydamasis pats.

Rasa, augina vaiką

Kai iškyla koks klausimas, atsakymo ieškau internete arba knygose. Arba pirmiausia pasitariu su mama, draugėmis. Jei liga neaiški, einu pas gydytoją konsultuotis. Nors apie diagnozę norisi ir pačiam daugiau sužinoti, tai paskaitau ir internete. Ne visada gydytojai turi laiko paaiškinti. Daugeliu atvejų ir po apsilankymo pas mediką informacijos tenka ieškoti pačiai. Norėjau pati maitinti kūdikį, bet gydytoja tingėjo aiškinti. Tada gelbėja internetas.

Eugenijus, vairuotojas

Dažnai naudojuosi internetu, kur randu daug informacijos apie netradicinę mediciną, gydymąsi žolelėmis. Tuos receptus išbandžiau pats, tėvai. O kol radau gerą šeimos gydytoją, apvažiavau pusę miesto. Pakeitęs kelias gydymo įstaigas, tik iš trečio karto pataikiau pas tinkamą mediką. Dabar rasti tinkamą specialistą, viską paaiškinantį, nėra lengva.

Jūratė, augina vaiką

Pirmiausia skambinu gydytojai, jei kyla kokių klausimų dėl vaiko sveikatos. Turime labai gerą medikę, kuri visada atsako į rūpimus klausimus, paaiškina, rūpinasi tolimesne savijauta. O pati beveik nesergu. Gal dabar gydytojai turi per daug ligonių, tad nebespėja su visais normaliai pabendrauti.