Nedaugelis žino, kad vienas didžiausių kai kurių vorų priešų yra skruzdėlės. Jos ne tik dideliais būriais gali užpulti nariuotakojus, bet ir juos... apvogti. Singapūro nacionalinio universiteto mokslininkai išsiaiškino, kad būtet kryžiuočiai vorai efektyviau ginasi nuo šių „nusikaltėlių“, besitaikančių į jų gyvybę, maistą ir kiaušinėlius.

Pasirodo apsaugos sistema „įmontuota“ jų voratinkliuose. „Pastebėjome, kad skruzdėlės vengia kryžiuočių šeimos vorų voratinklių, nors toje pačioje aplinkoje gyvenantys kiti vorai turi nuolat fiziškai kovoti su įsibrovėlėmis“, - Livescience.com teigė studijos autorius Daiqin Li.

„Iš karto kilo įtarimas, kad vorantinklyje turėtų būti kažkokių cheminių medžiagų, kurios atbaido skruzdėles“, - teigė pašnekovas.

Atsakymas - chemikale

Mokslininkų grupė surinko keletą laisvėje gyvenančių Nephila antipodiana vorų voratinklių ir ištyrė jų sudėtį. Tyrimo metu paaiškėjo, kad skruzdėlės ypač vengia chemikalo pyrolidiono-2. Jo bijojo visos tirtos skruzdėlių rūšys, būdingos regionui, iš kurio buvo surinkti voratinkliai. Skruzdžių neviliojo net nemokamas skanėstas – jos nelipo per šilko gijas išteptas minėtu chemikalu.

„Kryžiuočiai geba pridėti prie audžiamų voratinklių pyrolidiono-2, kuris atbaidė skruzdėles. Šis chemikalas taip pat sustiprina vortatinklį, padaro jį elastingesniu ir lipnesniu“, - pasakojo D. Li.

Mokslininkai taip pat atrado ir tai, kad jaunų vorų voratinkliai šios medžiagos neturi, tačiau jų šilko gijos būna per plonos ir, neatlaikiusios skruzdėlių svorio, nutrūksta.

Klausimų dar liko

Tačiau tyrėjai vis dar nežino kaip ir kada vorai pasigamina šį chemikalą, ar jis yra sudėtinė voratinklių gijų dalis, ar tik suaugę vorai  ima juo specialiai tepti savo tinklus? Nėra visiškai aišku ir kaip veikia pats chemikalas. Mokslininkai įsitikinę, kad jokio specialaus kvapo jis neskleidžia, tad kol kas laikomasi nuomonės, kad skruzdėlės bijo jo „skonio“.

Tik tos skruzdėlės, kurios tiesiogiai turėjo kontaktą su voratinkliu, laikėsi nuo jo atokiau. Paaiškinimas galėtų slypėti pačiame chemikale. Yra žinoma, kad toks pat chemikalas aptinkamas kai kurių rūšių skruzdėlių liaukose. Šiose liaukose gaminami chemikalai, pranešantys kitoms kolonijos narėms apie gresiamą pavojų. Taigi gali būti, jog kryžiuočiai apgauna skruzdėles skleisdami jų pačių naudojamą pavojaus signalą.

„Kryžiuočiams ypač pavojingos skaitlingos skruzdėlių grupės. Šios rūšies vorai neturi nuodų, todėl nuo jų apsiginti gali tik fizine jėga. Evoliucijos eigoje, vorai galėjo išmokti ir subtilesnių kovos technikų. Kam kovoti su priešu, kai gali jį atbaidyti pasinaudodamas juo pačiu?“ – teroriškai klausė eksperimento bendradarbis Melburno universiteto (Australija) mokslininkas Markas Elgaras.