TVF pagalba - tarsi operacija be narkozės

Pasaulio ekonomikos krizė nuskurdino daugelį valstybių, jos neturi pakankamai lėšų savo finansiniams įsipareigojimams vykdyti. Laimė, jau po Antrojo pasaulinio karo šalys pasiruošė ateities nuopuoliams ir įsteigė organizaciją, kuri sunkiomis akimirkomis teikia finansinę pagalbą. Tačiau už ją tenka mokėti skaudžią kainą. Tarptautinis valiutos fondas (TVF) yra tarsi chirurgas, atliekantis operaciją be narkozės ir mainais į skausmus žadantis sveiką ateitį. Deja, toli gražu ne visos operacijos padeda susigrąžinti sveikatą.

Devalvacija dar tęsis

Milžiniškos eilės parduotuvėse, gyventojai šluoja nuo lentynų būtiniausias prekes, kurios dar nespėjo pabrangti. Tokį vaizdą, primenantį praėjusio dešimtmečio pradžią, iš karto po Naujųjų metų galima buvo išvysti Baltarusijoje, kuri nusprendė devalvuoti savo rublį. Valiuta iš karto nuvertėjo 20 proc., kainos vien per sausį pakilo 4 proc., nors valdžia prognozavo, kad metinė infliacija sudarys tik 9-11 proc.

Baltarusijos prezidentas Aleksandras Lukašenka paaiškino, kad valiutos devalvavimas - tai TVF iškelta sąlyga. Sausio viduryje ši organizacija skyrė Minskui 2,5 mlrd. dolerių paskolą.

Tačiau Baltarusijos problemos tuo nesibaigė. Per pirmus du šių metų mėnesius šios šalies valiuta dolerio atžvilgiu nuvertėjo beveik 30 proc. TVF ekspertai įspėjo, kad baltarusiško rublio devalvacija dar tęsis.

Latvija apgynė savo valiutą

Panašų likimą šį mėnesį patyrė kita posovietinė respublika - Armėnija. Pastaraisiais metais ši valstybė laikėsi fiksuoto valiutos kurso politikos, bet kovo 3 d. nusprendė grįžti prie svyruojančio kurso. Šalies valiuta dramas žaibiškai nuvertėjo daugiau nei 20 proc. Sviestas, aliejus, cukrus ir miltai pabrango 20-30 proc., degalai - 15-20 proc. Sklinda kalbos, kad artimiausiu metu pabrangs viešojo transporto paslaugos.

Netrukus pasaulio žiniasklaidoje pasirodė pranešimas, kad TVF sutiko skirti Armėnijai 540 mln. dolerių paskolą, ir tokį sprendimą žada paskelbti jau šią savaitę.

Nekontroliuoti valiutos kurso ir leisti jam laisvai svyruoti - tokią sąlygą TVF iškėlė ir kitai paskolos prašytojai, Ukrainai. Grivina per pusmetį nuvertėjo perpus. Ekonomistai prognozuoja, kad metinė infliacija šalyje sieks 20 proc.

Derėdamasis dėl paskolos Latvijai, TVF reikalavo devalvuoti ir šios šalies valiutą. Tačiau Rygai pavyko įtikinti organizacijos ekspertus, kad toks žingsnis atneštų daugiau žalos, nei naudos. Latvija gavo 1,7 mlrd. eurų paskolą, įsipareigojusi sumažinti valstybės išlaidas ir sugriežtinti finansų politiką. TVF už tokį nuolaidžiavimą sulaukė nemažai kritikos.

Devalvacija - gera strategija?

Kodėl ekonominėje duobėje atsidūrusioms valstybėms TVF peršą devalvaciją ir paprastiems gyventojams ant pečių krauna dar didesnę naštą?

Ekonomistai tvirtina, kad valiutos devalvavimas leidžia susigrąžinti valstybės ir pasaulio rinkos pusiausvyrą. Jeigu šalis ryžtasi tokiam žingsniui, jos gamintojų produkcija tampa konkurencingesnė pasaulio rinkoje, didėja eksportuotojų pelnas. Taip pat auga vietinės produkcijos paklausa, nes užsienio prekės tampa brangesnės. Bet yra ir kita medalio pusė: nacionaline valiuta laikomos gyventojų santaupos, perskaičiavus į kitas valiutas, sumažėja.

„Slankiojantis valiutos kursas yra gera strategija, nes ji leidžia lanksčiai prisitaikyti prie besikeičiančios ekonominės situacijos, - televizijai „Bloomberg“ aiškino banko „Commerzbank AG“ analitikas Michaelas Gdanske. - Šiandieninėmis sąlygomis išlaikyti pervertintą valiutą yra labai, labai sunku.“

Latvija nugramzdintų kaimynes?

Užuominos apie netolimoje ateityje atsirasiančią būtinybę skolintis iš TVF sklando ir Lietuvoje. Yra nemaža tikimybė, kad tokiu atveju ši organizacija kėsinsis ir į Lietuvos valiutą.

Tarptautinė reitingų agentūra „Moody's Investors Service“ praėjusį mėnesį neatmetė lito devalvavimo galimybės, įspėjusi, kad gali sumažinti Lietuvos skolinimosi reitingus. O JAV banko „Brown Brothers Harriman & Co.“ analitikai prognozavo, kad jau šių metų viduryje arba antroje pusėje visos trys Baltijos šalys atsisakys fiksuoto kurso euro atžvilgiu.

„Latvijos padėtis yra prasčiausia, nes ji turi didelę valstybės skolą ir einamosios sąskaitos deficitą, - televizijai „Bloomberg“ sakė analitikas Winas Thinas. - Bet tarp trijų Baltijos šalių „infekcijos“ plinta taip greitai, kad jeigu Latvija palūš, kitos jau nieko negalės padaryti.“