- Diena Media inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
TVF pagalba - tarsi operacija be narkozės
Pasaulio ekonomikos krizė nuskurdino daugelį valstybių, jos neturi pakankamai lėšų savo finansiniams įsipareigojimams vykdyti. Laimė, jau po Antrojo pasaulinio karo šalys pasiruošė ateities nuopuoliams ir įsteigė organizaciją, kuri sunkiomis akimirkomis teikia finansinę pagalbą. Tačiau už ją tenka mokėti skaudžią kainą. Tarptautinis valiutos fondas (TVF) yra tarsi chirurgas, atliekantis operaciją be narkozės ir mainais į skausmus žadantis sveiką ateitį. Deja, toli gražu ne visos operacijos padeda susigrąžinti sveikatą.
Devalvacija dar tęsis
Milžiniškos eilės parduotuvėse, gyventojai šluoja nuo lentynų būtiniausias prekes, kurios dar nespėjo pabrangti. Tokį vaizdą, primenantį praėjusio dešimtmečio pradžią, iš karto po Naujųjų metų galima buvo išvysti Baltarusijoje, kuri nusprendė devalvuoti savo rublį. Valiuta iš karto nuvertėjo 20 proc., kainos vien per sausį pakilo 4 proc., nors valdžia prognozavo, kad metinė infliacija sudarys tik 9-11 proc.
Baltarusijos prezidentas Aleksandras Lukašenka paaiškino, kad valiutos devalvavimas - tai TVF iškelta sąlyga. Sausio viduryje ši organizacija skyrė Minskui 2,5 mlrd. dolerių paskolą.
Tačiau Baltarusijos problemos tuo nesibaigė. Per pirmus du šių metų mėnesius šios šalies valiuta dolerio atžvilgiu nuvertėjo beveik 30 proc. TVF ekspertai įspėjo, kad baltarusiško rublio devalvacija dar tęsis.
Latvija apgynė savo valiutą
Panašų likimą šį mėnesį patyrė kita posovietinė respublika - Armėnija. Pastaraisiais metais ši valstybė laikėsi fiksuoto valiutos kurso politikos, bet kovo 3 d. nusprendė grįžti prie svyruojančio kurso. Šalies valiuta dramas žaibiškai nuvertėjo daugiau nei 20 proc. Sviestas, aliejus, cukrus ir miltai pabrango 20-30 proc., degalai - 15-20 proc. Sklinda kalbos, kad artimiausiu metu pabrangs viešojo transporto paslaugos.
Netrukus pasaulio žiniasklaidoje pasirodė pranešimas, kad TVF sutiko skirti Armėnijai 540 mln. dolerių paskolą, ir tokį sprendimą žada paskelbti jau šią savaitę.
Nekontroliuoti valiutos kurso ir leisti jam laisvai svyruoti - tokią sąlygą TVF iškėlė ir kitai paskolos prašytojai, Ukrainai. Grivina per pusmetį nuvertėjo perpus. Ekonomistai prognozuoja, kad metinė infliacija šalyje sieks 20 proc.
Derėdamasis dėl paskolos Latvijai, TVF reikalavo devalvuoti ir šios šalies valiutą. Tačiau Rygai pavyko įtikinti organizacijos ekspertus, kad toks žingsnis atneštų daugiau žalos, nei naudos. Latvija gavo 1,7 mlrd. eurų paskolą, įsipareigojusi sumažinti valstybės išlaidas ir sugriežtinti finansų politiką. TVF už tokį nuolaidžiavimą sulaukė nemažai kritikos.
Devalvacija - gera strategija?
Kodėl ekonominėje duobėje atsidūrusioms valstybėms TVF peršą devalvaciją ir paprastiems gyventojams ant pečių krauna dar didesnę naštą?
Ekonomistai tvirtina, kad valiutos devalvavimas leidžia susigrąžinti valstybės ir pasaulio rinkos pusiausvyrą. Jeigu šalis ryžtasi tokiam žingsniui, jos gamintojų produkcija tampa konkurencingesnė pasaulio rinkoje, didėja eksportuotojų pelnas. Taip pat auga vietinės produkcijos paklausa, nes užsienio prekės tampa brangesnės. Bet yra ir kita medalio pusė: nacionaline valiuta laikomos gyventojų santaupos, perskaičiavus į kitas valiutas, sumažėja.
„Slankiojantis valiutos kursas yra gera strategija, nes ji leidžia lanksčiai prisitaikyti prie besikeičiančios ekonominės situacijos, - televizijai „Bloomberg“ aiškino banko „Commerzbank AG“ analitikas Michaelas Gdanske. - Šiandieninėmis sąlygomis išlaikyti pervertintą valiutą yra labai, labai sunku.“
Latvija nugramzdintų kaimynes?
Užuominos apie netolimoje ateityje atsirasiančią būtinybę skolintis iš TVF sklando ir Lietuvoje. Yra nemaža tikimybė, kad tokiu atveju ši organizacija kėsinsis ir į Lietuvos valiutą.
Tarptautinė reitingų agentūra „Moody's Investors Service“ praėjusį mėnesį neatmetė lito devalvavimo galimybės, įspėjusi, kad gali sumažinti Lietuvos skolinimosi reitingus. O JAV banko „Brown Brothers Harriman & Co.“ analitikai prognozavo, kad jau šių metų viduryje arba antroje pusėje visos trys Baltijos šalys atsisakys fiksuoto kurso euro atžvilgiu.
„Latvijos padėtis yra prasčiausia, nes ji turi didelę valstybės skolą ir einamosios sąskaitos deficitą, - televizijai „Bloomberg“ sakė analitikas Winas Thinas. - Bet tarp trijų Baltijos šalių „infekcijos“ plinta taip greitai, kad jeigu Latvija palūš, kitos jau nieko negalės padaryti.“
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
LEA: biokuro kaina Lietuvoje per savaitę sumažėjo 2,44 proc.
Praėjusią savaitę, spalio 21–27 d., biokuro kaina Lietuvoje sumažėjo 2,44 proc. ir yra mažesnė nei pernai šildymo sezono pradžioje, praneša Lietuvos energetikos agentūra (LEA). Taip pat nurodoma, kad dyzelinas minėtu laikotarpiu a...
-
Verslas – apie lūkesčius naujiems valdantiesiems: svarbiausios citatos
Seimo rinkimus sekmadienį laimėjusiems socialdemokratams ketinant sudaryti naują valdančiąją koaliciją su demokratais ir „valstiečiais“, BNS pateikia svarbiausias verslo atstovų citatas apie tai, kokių lūkesčių jie turi būsimiem...
-
„Litgrid“: po planinių darbų vėl įjungta „NordBalt“ jungtis1
Atlikus kasmetinius planinius techninės priežiūros darbus Švedijoje ir Lietuvoje, vėl įjungta „NordBalt“ elektros jungtis, praneša Lietuvos elektros perdavimo sistemos operatorė „Litgrid“. ...
-
LTG: keičiantis keleivių įpročiams, vis daugiau bilietų perkama internetu4
Pasiūlius daugiau bilietų pardavimo galimybių, keičiasi ir pirkėjų įpročiai, praneša „Lietuvos geležinkelių“ (LTG) įmonių grupei priklausanti bendrovė „LTG Link“. Skaičiuojama, kad šių metų rugsėjį intern...
-
Užimtumo tarnyba: artimiausiais mėnesiais nedarbo mažėjimo tiek Lietuvoje, tiek Europoje nesitikima
Spalį, kaip ir rugsėjį, Europos darbo rinkos barometras siekė 99,5 balo. Kaip praneša Užimtumo tarnyba, situacija Lietuvos darbo rinkoje taip pat ėmė blogėti. ...
-
Karinių ir kitų krovinių mazgą Palemone tikimasi įrengti 2026-ųjų pabaigoje7
Karinių ir civilinių krovinių krovos mazgą su siaurąja europine geležinkelio vėže Palemone tikimasi įrengti 2026-ųjų pabaigoje, o ją pradėti naudoti 2027-ųjų pradžioje, teigia „Lietuvos geležinkelių“ infrastruktūros tinklą valda...
-
Artėjant Vėlinių savaitgaliui, ragina pirkti mažiau: į kapus persikėlė vartotojiškumo kultūra6
Artėjant ilgajam Vėlinių savaitgaliui, prekybininkai stebi aktyvią prekybą kapų žvakėmis, išaugusią žvakių įdėklų bei plastikinių gėlių paklausą. ...
-
Kodėl obligacijos šiuo metu išgyvena atgimimo etapą?1
Obligacijos šiuo metu išgyvena atgimimo etapą. Per pastaruosius metus itin padaugėjo įvairių Baltijos šalyse veikiančių įmonių obligacijų siūlymų. Vien per šiuos metus buvo išplatinta obligacijų už 200 milijonų ...
-
„Independence“ taps Lietuvos nuosavybe: terminalo reikės bent iki 2040-ųjų5
Šių metų pabaigoje suskystintų gamtinių dujų (SGD) laivo-saugyklai „Independence“ tampant Lietuvos nuosavybe, „KN Energies“ generalinis direktorius Darius Šilenskis sako, kad terminalo šaliai reikės bent iki 2...
-
Bedė į piktžaizdę – 40-mečiai vis dar gyvena su tėvais: raitotis rankoves dėl to žada ir merai4
Galvos skausmas dėl būstų taps ne tik gyventojų, bet ir merų rūpesčiu. Europos Komisija ruošia būsto įperkamumo planą. Jis dar ne viešas. Paaiškės tik gruodį, bet Briuselyje dirbęs LNK žurnalistas sužinojo, kad vietos vald...