- Stasys Gudavičius
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Premjeras Andrius Kubilius kartoja negirdįs iš Lenkijos pusės apie planus parduoti bent dalį šios šalies bendrovei "PKN Orlen" priklausančios Mažeikių naftos perdirbimo įmonės.
Pirmadienį Lietuvos Vyriausybės vadovas žurnalistams dar kartą priminė apie sekmadienį Varšuvoje įvykusį savo susitikimą su kitų Baltijos valstybių bei Lenkijos premjerais. A.Kubilius taip pat pabrėžė turėjęs pusantros valandos trukusį dvišalį susitikimą su Lenkijos vyriausybės vadovu Donaldu Tusku.
"Tai buvo konstruktyvus pokalbis, atviras, liečiantis naujas perspektyvas dvišaliuose santykiuose. Palietėme visas temas – nuo Mažeikių įmonės iki tautinių mažumų reikalų, iki Vilnijos", - teigė A.Kubilius.
Paklaustas apie "PKN Orlen" galimus planus parduoti rusams bent dalį jai Mažeikiuose priklausančios įmonės "Orlen Lietuva", premjeras atsakė: "Negavau patvirtinimo, kad tokie planai. Bent man taip atrodė, kad nėra taip aktyviai tas klausimas keliamas dabar".
Panašiai atsakė ir energetikos ministras Arvydas Sekmokas. Pasak jo, lenkai nebekelia "Orlen Lietuva" pardavimo klausimo.
Atvirkščiai, anot premjero, su Lenkijos puse dabar tariamasi, „kaip galima būtų padėti lenkams toliau vystyti tą projektą“. A.Kubilius tikisi, kad gerėjančių Lenkijos ir Rusijos santykių fone gali būti susitarta dėl naftos tiekimo į Mažeikius per prieš kelerius metus uždarytą „Družbos“ naftotiekį. „Galbūt įvyks ir persilaužymas dėl „Družbos“. Dabar įmonė patiria gana sudėtingą laiką, nes naftos perdirbimo maržos yra gerokai per mažos“, - sakė Lietuvos premjeras.
„Beje, šių metų kovo mėnesį, kai kalbėjau su Rusijos premjeru Vladimiru Putinu, be jokių užuolankų leista man suprasti, kad taip vadinamos techninės naftotiekio problemos yra iš tikrųjų politinės“, - pridūrė jis.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Skvernelis: nekalbama apie lošimų reklamos ribojimų švelninimą – reikia įgyvendinti pažadus
Seimo pirmininkas Saulius Skvernelis sako, jog neplanuojama atsisakyti ar sušvelnint nuo liepos įsigaliosiančių azartinių lošimų reklamos ribojimų. Interneto žiniasklaidos asociacijos vadovė tikina, jog norima aiškaus kompensavimo ...
-
Tučkė: Estijos pavyzdys – atlaisvinus kaupimą antroji pensijų pakopa nesugriuvo
Seimui teikiant Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (SADM) pristatytus antrosios pensijų kaupimo pakopos pakeitimus, politikai ir rinkos dalyviai turės labiau panagrinėti jų įtaką visai pensijų sistemai, sako premjero patarėjas Gediminas Černia...
-
Ekspertai: dėl nusilpusios Vokietijos pramonės išlošė Lietuvos verslininkai
Pramonės sektorius 2025-uosius metus pasitinka skirtingomis nuotaikomis. Ekspertų teigimu, Vokietijos ir visos euro zonos pramonei susiduriant su dideliais iššūkiais, Lietuvos pramonės rodikliai rodo augimo tendencijas. ...
-
Starkevičiaus pasiūlymas: įveiklinus valstybinę žemę, papildomai surinktume 3 milijardus eurų
Tėvynės sąjungos–Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) partijos atstovai siūlo surinkti papildomas lėšas gynybos reikmėms įveiklinus nenaudojamus valstybinės žemės plotus tiek miestuose, tiek regionuose. Išrinktasis pa...
-
Energetikos ministerija skirs 15 mln. eurų: kas gali pasinaudoti dotacijomis
Energetikos ministerija gyventojų elektros energijos kaupimo įrenginių įsirengimui planuoja skirti 15 mln. eurų. Tokias finansavimo sąlygas patvirtino energetikos ministras Žygimantas Vaičiūnas. ...
-
Kiaušinių kainų šokas: kiek jie kainuos per Velykas Lietuvoje?
Šiemet kiaušiniai Lietuvoje pabrango, parduotuvėse sunku rasti 10 vienetų pakuotę, kainuojančią mažiau nei du eurus. O už Atlanto dėl kiaušinių tikras šokas – nuo 2023 metų vidurio šio kasdienio produkto kaina...
-
Paskelbė, kada prasidės diskusijos apie maisto kainas
Pirmasis kainų stebėsena užsiimsiančios Maisto tarybos posėdis organizuojamas kitos savaitės penktadienį, vasario 21-ąją. ...
-
Vilčinskas: „įdarbinti“ indėliai duotų grąžą
Prezidentūrai siūlant dalį šalies komerciniuose bankuose laikomų indėlių „įdarbinti“ per nacionalinį plėtros banką ILTE ir taip labiau skatinti šalies ekonomiką bei gynybai ateityje skirti 5–6 proc. bendrojo vidaus pr...
-
Sinchronizacija įvyko: paskaičiavo, kiek kiekvienas turėsime mokėti už balansavimo kaštus
Baltijos šalims sinchronizavus elektros tinklus su Vakarų Europa bei pradėjus savarankiškai rūpintis sistemos balansavimu, jo kaštai siekia apie 0,2 cento už kilovatvalandę, sako Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos (VERT) pir...
-
Prezidentūra apie mokesčių pakeitimus: tai pavyzdys, kaip daryti nereikėtų
Prezidento vyriausiasis patarėjas Frederikas Jansonas sako, kad Vyriausybė turėtų įvardyti visus siūlomus mokesčių sistemos pakeitimus vienu metu, o ne kalbėti apie iniciatyvas po vieną. ...