Kodėl gilėjant ekonomikos krizei ir sparčiai augant nedarbui gatvėse nematyti daug badaujančių žmonių? Sociologai į šį klausimą atsakymą turi - vargstantiems savo vaikams ar vaikaičiams į pagalbą atskuba tėvai ir seneliai.

Sociologas, ekonomistas Romas Lazutka tvirtina, kad Lietuvoje vis dar gajūs neformalūs socialiniai ryšiai: „Mes nagrinėjome, kodėl Lietuvoje, kai yra ekonominė krizė ir tiek bedarbių, nematyti daug badaujančių žmonių, į ligonines nepatenka išbadėjusių vaikų. Paaiškėjo, kad pas mus dar gajūs neformalūs socialiniai ryšiai. Ištiktiesiems finansinės bėdos padeda giminaičiai. Savo vaikus, anūkus iš paskutiniųjų remia net pensininkai, nors garsiai sakoma, kad jų pensijos mažos.“

R.Lazutka pastebi, kad pas mus tradicinės visuomenės likučių yra daugiau nei, pavyzdžiui, Vakaruose.

„Ten tėvų atsakomybės už suaugusius vaikus nebėra, visuomenė labiau individualizuota, vieni kitų pagalbos sulaukia rečiau“, - pasakojo pašnekovas.

Jis pridūrė, kad per pastaruosius kelis metus žmonių ekonominė padėtis išties pasikeitė, ypač tam įtaką darė nedarbas, mažėjantys atlyginimai. Jei algos mažėjo 10 ar 20 proc., žmonės vis dar išgali įvykdyti įsipareigojimus bankams. Būsto paskolas daugiausia ėmė žmonės, kuriems negrėsė darbo praradimas, kurie buvo stipresni darbo rinkoje.

„Mūsų žmones gąsdina tai, kad būstų kainos labai nukrito. Nebeišgalint mokėti paskolos ir pardavus su paskola pirktą būstą ar namą, visiškai atsiskaityti su banku vis tiek nepavyktų. Todėl žmonės imasi visų įmanomų priemonių, kad taip neatsitiktų. Nemažai jaunų žmonių savo finansinę padėtį gerina išvykdami dirbti į užsienį“, - pakitusias gyvenimo sąlygas komentuoja sociologas.

Maždaug kas dešimtas namų ūkis turi būsto paskolą. Lietuvos banko duomenimis, 2009 m. spalio 1 d. būsto paskolų portfelis šalies bankuose sudarė 20,5 mlrd. litų. Tai yra 1,7 proc. daugiau nei lygiai prieš metus.

Nemažai naujakurių, prieš kelerius metus šventusių įkurtuves nuosavame būste, šiandien už šį malonumą kloja didžiąją dalį pajamų.

Nors į banką atkulniavo ne vienas nebeįstengiantis susimokėti jam suskaičiuotos mėnesinės paskolos ir palūkanų grąžinimo įmokos, bankų atstovai tvirtina, kad dar niekas nėra iškraustytas į gatvę iš savo vienintelių namų. Tikinama, kad perimti įkeistą butą ar namą - pati kraštutinė banko taikoma priemonė.