- LRT.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Šiemet šalies gyventojai, pirkdami dovanas ir ruošdami Kalėdų ar Naujųjų metų stalą, pinigines pravers plačiau.
Planuojančių didinti išlaidas šventiniams pirkiniams skaičius, palyginti su pernai metais, šoktelėjo daugiau nei penkis kartus. Tai parodė „Swedbank“ Asmeninių finansų instituto užsakymu atliktas tradicinis šventinio laikotarpio finansinės elgsenos tyrimas.
Lyginant jau trejus metus atliekamų analogiškų tyrimų duomenis matyti, kad labiausiai per šį laiką keitėsi šventinio biudžeto atžvilgiu optimistiškai nusiteikusių gyventojų skaičius.
Pernai lapkritį žmonių, pasiryžusių šventėms išleisti daugiau nei užpernai, nuošimtis sudarė vos 2 proc. Šiemet plačiau atveriančių pinigines skaičius padidėjo iki beveik 11 proc. ir priartėjo prie 2008-ųjų metų rodiklio (12 proc.). Gerokai daugiau išleisti pasiryžę 2 proc. šventines išlaidas didinsiančių apklaustųjų, likusieji išleis šiek tiek daugiau nei pernykštėms šventėms.
„2009 m. buvome tarp tų Europos šalių, kurių gyventojai išlaidas dovanoms karpė bene labiausiai. Šiemet Lietuva jau išsiskiria tuo, kad čia nuotaikos pastebimai geresnės ir palyginti daug gyventojų tokias išlaidas ruošiasi didinti“, – komentuoja „Swedbank“ Asmeninių finansų instituto Lietuvoje vadovė Odeta Bložienė.
Tuo pačiu ekspertė pažymi, kad poreikis taupyti ir atsargumas taip pat niekur nedingo: kaip rodo tyrimo rezultatai, dauguma gyventojų vis dėlto yra linkę šventinio pirkinių biudžeto nekeisti. Tokių gyventojų šiemet yra 39 proc. – kone trečdaliu daugiau nei pernai. Palyginimui, bendrovės „Deloitte“ apklausos duomenimis, dovanoms išleisti tiek pat, kiek pernai, planuojančių europiečių sumažėjo 7 proc. Dabar tokias pačias šventines išlaidas planuoja pusė įvairių Europos šalių gyventojų, 22 proc. išleis daugiau, 28 proc. – mažiau.
Lietuvos gyventojų šventinio laikotarpio finansinės elgsenos tyrimo duomenimis, mažinti šventinį biudžetą šiemet planuoja kiek daugiau nei trečdalis apklaustųjų. Pernai ir užpernai tokių buvo gerokai daugiau – atitinkamai 60 proc. ir 46 proc., skaičius.
O. Bložienė sako, kad, nors Lietuvoje karpančių išlaidas šventėms šiemet mažiau nei pernai ar 2008 m., bendra gyventojų finansinė situacija smarkiai nepagerėjo. Šalyje jau dvejus metus stabiliai daugėja gyventojų, kurie šventiniams pirkiniams neišleidžia nė lito ir pasitenkina tik būtiniausiomis išlaidomis. Visiškai atsisakyti šventinių išlaidų 2008-aisiais buvo priversti 9 proc. gyventojų, po metų šis skaičius išaugo iki 11 proc., o šiemet jis sudaro daugiau nei 12 proc.
„Nors vidutinis atlyginimas pastaruosius du ketvirčius šiek tiek didėjo, realaus pajamų augimo, kuris leistų labiau padidinti šventines išlaidas, gyventojai dar tikrai nejaučia. Vis dėlto per iki Kalėdų likusias beveik tris savaites galima suspėti šventę suplanuoti taip, kad tai pareikalautų kuo mažiau išlaidų, ir gal net šiek tiek šiam tikslui sutaupyti. Svarbiausia tinkamai paskirstyti turimas pajamas ir santaupas, būti išradingiems ir racionaliai planuoti, kad šventėms skirta išlaidų suma būtų pagrįsta realiomis finansinėmis galimybėmis, o ne teigiamomis ekonomikos prognozėmis ar šventiška nuotaika“, – apibendrina „Swedbank“ Asmeninių finansų instituto vadovė Lietuvoje.
Lietuvos gyventojų šventinio laikotarpio finansinės elgsenos sociologinį tyrimą „Swedbank“ Asmeninių finansų instituto užsakymu 2010 metų lapkričio 15-24 dienomis atliko viešosios nuomonės ir rinkos tyrimų bendrovė „Spinter tyrimai“.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Tučkė: Estijos pavyzdys – atlaisvinus kaupimą antroji pensijų pakopa nesugriuvo
Seimui teikiant Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (SADM) pristatytus antrosios pensijų kaupimo pakopos pakeitimus, politikai ir rinkos dalyviai turės labiau panagrinėti jų įtaką visai pensijų sistemai, sako premjero patarėjas Gediminas Černia...
-
Ekspertai: dėl nusilpusios Vokietijos pramonės išlošė Lietuvos verslininkai
Pramonės sektorius 2025-uosius metus pasitinka skirtingomis nuotaikomis. Ekspertų teigimu, Vokietijos ir visos euro zonos pramonei susiduriant su dideliais iššūkiais, Lietuvos pramonės rodikliai rodo augimo tendencijas. ...
-
Starkevičiaus pasiūlymas: įveiklinus valstybinę žemę, papildomai surinktume 3 milijardus eurų
Tėvynės sąjungos–Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) partijos atstovai siūlo surinkti papildomas lėšas gynybos reikmėms įveiklinus nenaudojamus valstybinės žemės plotus tiek miestuose, tiek regionuose. Išrinktasis pa...
-
Energetikos ministerija skirs 15 mln. eurų: kas gali pasinaudoti dotacijomis
Energetikos ministerija gyventojų elektros energijos kaupimo įrenginių įsirengimui planuoja skirti 15 mln. eurų. Tokias finansavimo sąlygas patvirtino energetikos ministras Žygimantas Vaičiūnas. ...
-
Kiaušinių kainų šokas: kiek jie kainuos per Velykas Lietuvoje?
Šiemet kiaušiniai Lietuvoje pabrango, parduotuvėse sunku rasti 10 vienetų pakuotę, kainuojančią mažiau nei du eurus. O už Atlanto dėl kiaušinių tikras šokas – nuo 2023 metų vidurio šio kasdienio produkto kaina...
-
Paskelbė, kada prasidės diskusijos apie maisto kainas
Pirmasis kainų stebėsena užsiimsiančios Maisto tarybos posėdis organizuojamas kitos savaitės penktadienį, vasario 21-ąją. ...
-
Vilčinskas: „įdarbinti“ indėliai duotų grąžą
Prezidentūrai siūlant dalį šalies komerciniuose bankuose laikomų indėlių „įdarbinti“ per nacionalinį plėtros banką ILTE ir taip labiau skatinti šalies ekonomiką bei gynybai ateityje skirti 5–6 proc. bendrojo vidaus pr...
-
Sinchronizacija įvyko: paskaičiavo, kiek kiekvienas turėsime mokėti už balansavimo kaštus
Baltijos šalims sinchronizavus elektros tinklus su Vakarų Europa bei pradėjus savarankiškai rūpintis sistemos balansavimu, jo kaštai siekia apie 0,2 cento už kilovatvalandę, sako Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos (VERT) pir...
-
Prezidentūra apie mokesčių pakeitimus: tai pavyzdys, kaip daryti nereikėtų
Prezidento vyriausiasis patarėjas Frederikas Jansonas sako, kad Vyriausybė turėtų įvardyti visus siūlomus mokesčių sistemos pakeitimus vienu metu, o ne kalbėti apie iniciatyvas po vieną. ...
-
Sabaliauskas: investuotojams – daug iššūkių
Lietuvos gynybos ir saugumo pramonės asociacijos (LGSPA) direktorius Vaidas Sabaliauskas sako, kad investicijomis Lietuvoje domisi ypač daug Ukrainos gynybos pramonės įmonių. ...