- BNS inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Lietuvos gaiviųjų gėrimų rinka smunka antrus metus iš eilės - lietuviai ir toliau mažina išlaidas vandeniui, sultims bei vaisvandeniams.
Ekonominis sunkmetis šiai sričiai smogė žiaurų smūgį ir atgaivino tokią dar netolimą lietuvių atmintį apie "šampaną iš čiaupo": nuo sulčių, negazuotų gėrimų ir mineralinio vandens nusisuko labai didelis nuošimtis pirkėjų - 2009 metais šių gėrimų pardavimas krito apie 30 proc., o ir šių metų tyrimai liudija, kad jų prekyba tebemažėja, pirmadienį rašo žurnalas "Veidas".
Rinkos tyrimų kompanijos "Nielsen" duomenimis, per krizę Lietuvoje pažeidžiamiausiomis prekių grupėmis tapo sultys, negazuoti gėrimai ir gazuoti gaivieji gėrimai. Šiek tiek geriau išsilaikė prekyba mineraliniu vandeniu, tačiau ir jis patenka į lengviausiai lietuvių sunkmečiu atsisakytų prekių dešimtuką. Tokie rezultatai gauti palyginus 2008 -ųjų ir 2009 -ųjų mažmeninės prekybos duomenis.
Padėtis menkai tepasikeitusi ir dabar. 2010 metų pirmojo ketvirčio prekybos Lietuvoje analizė liudija, kad sultys bei nektarai dar ir šiemet yra didžiausią pardavimo krytį patirianti parduotuvių lentynų prekė (kiekio nuosmukis, palyginti su tuo pačiu 2009 metų laikotarpiu, viršija 20 proc.), gazuotų gaiviųjų gėrimų pardavimas sumenko daugiau nei 10 proc., o mineralinio vandens - keliais procentais.
Statistikos departamento duomenimis, gaiviųjų gėrimų ir į tarą pilstomo vandens lietuviai šiek tiek mažiau gerti pradėjo jau 2008 metais, o pernai jų suvartojimas jau krito dramatiškai, pavyzdžiui, sulčių išgerta beveik 30 proc. mažiau, pilstomojo vandens -20 proc. mažiau, vaisvandenių - taip pat penktadaliu mažiau.
Tačiau reikia pripažinti, kad ir kristi buvo iš kur. Palyginti su kitais maisto produktais, nealkoholinių gėrimų rinka Lietuvoje per nepriklausomybės metus buvo išaugusi labiausiai - tai irgi nestebina, nes startuota kone nuo nulio.
Nuo 2009 -ųjų birželio iki šių metų gegužės energinių gėrimų suvartojimas Lietuvoje krito 17,5 proc., Estijoje - 14 proc., o Latvijoje - net 24 proc. Šaltosios arbatos pardavimas mūsų rinkoje sumenko 32,5 proc., Estijoje - tik 20,4 proc., o Latvijoje - 35,3 proc.
Maisto žaliavomis prekiaujančios bendrovės "SMS-Eligita" direktorė Rasa Sabonienė lietuvių vartojimo įpročiai per pastarąjį dešimtmetį labai supanašėjo su europietiškais - tik įvairios mados pas mus vėluoja maždaug porą metų.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
I. Trinkūnaitė komisijai nuslėptus ryšius su V. Germanu laiko „žmogiška klaida“3
Teisėsaugos ir priežiūros institucijų akiratyje esančios finansinių technologijų įmonės „Foxpay“ savininkė Ieva Trinkūnaitė neigia, jog, siekdama iš buvusios ministrės Monikos Navickienės vyro įsigyti šalia Vilniaus oro...
-
G. Skaistė: gynybos finansavimas šiemet gali būti dar didinamas6
Lietuvos gynybos finansavimui šiemet jau kiek viršijus 3 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP), šiais metais jis gali būti dar didinamas, sako finansų ministrė Gintarė Skaistė. ...
-
Vyriausybė: renovuojant daugiabučius valstybė rems ir priedangų įrengimą
Vyriausybė trečiadienį pritarė, kad renovuojant daugiabučius valstybė remtų ir juose esančių rūsių pritaikymą priedangoms, skirtoms pasislėpti oro pavojaus, susišaudymų ar sprogimų atveju. ...
-
L. Kasčiūnas: su užsienio ginkluotės gamintojais deramasi dėl naujų investicijų Lietuvoje3
Krašto apsaugos ministras Laurynas Kasčiūnas pareiškė, kad šiemet galima tikėtis žinių apie naujas dideles užsienio ginkluotės gamintojų investicijas Lietuvoje. Ministras jų kol kas neatskleidžia ir sako, kad jos gali tapti toki...
-
Euro zonos gamintojų kainos mažėjo13-ą mėnesį iš eilės1
Euro zonos pramonės produkcijos gamintojų kainų indeksas gegužę, palyginti su tuo pačiu praėjusių metų mėnesiu, nukrito 4,2 proc., rodo Eurostato trečiadienį paskelbti duomenys. ...
-
Metai be nemokamų plastikinių maišelių: vienas centas lietuviams per daug?7
Nuo plastikinių maišelių naudojimo draudimų praėjo metai. Parduotuvės skelbia, kad ženkliai sumažėjo jų pirkimas. Kai kuriuose prekybos tinkluose jų įsigyta net iki 70 proc. mažiau nei užpernai. Tai leido sutaupyti 30 tonų plastiko. ...
-
„Rail Baltica“ tiesia ne tik geležinkelį, taip pat stato ir žaliuosius tiltus2
Šiuo metu statomame europinio geležinkelio „Rail Baltica“ ruože projektuojama 19 žaliųjų tiltų. Žalieji tiltai – tai konstrukcijos, statomos siekiant užtikrinti saugų laukinių gyvūnų judėjimą, kertant geležinkelio linij...
-
E. Čipkutė: skuboti sprendimai dėl mokesčių bankams – kliūtis investicijoms
Penkių didžiausių Lietuvos bankų akcininkų atstovams premjerei išreiškus susirūpinimą dėl neprognozuojamos šalies investicinės aplinkos, Lietuvos bankų asociacijos (LBA) prezidentė Eivilė Čipkutė sako, kad netikėti ar skubot...
-
V. Mitalas: valstybės ir savivaldybių biudžetuose dar yra rezervų gynybai2
Seimui birželį priėmus vadinamąjį gynybos mokesčių paketą, rezervų krašto apsaugai valstybės ir savivaldybių biudžetuose dar yra, įsitikinęs valdančiosios Laisvės partijos vicepirmininkas Vytautas Mitalas. ...
-
Viceministrė: draudimo sutarčių įmoka neatbaidytų gyventojų ir verslo nuo šios paslaugos3
Finansų ministerijos siūlomas dalies draudimo sutarčių apmokestinimas, ieškant papildomų lėšų gynybai, neturėtų atbaidyti gyventojų ir verslo nuo šių paslaugų, sako finansų viceministrė. ...