Taip jau susiklostė, kad žymiausio Lietuvos reformato Mikalojaus Radvilos Juodojo sūnūs ne tik tuoj po tėvo mirties perėjo į Katalikų bažnyčią, bet ir paliko joje ryškų pėdsaką. Vyresnysis Mikalojus Kristupas Radvila Našlaitėlis išsiruošė į piligriminę kelionę po Šventąją Žemą, kurią aprašė visoje Europoje pagarsėjusioje knygoje „Kelionė į Jeruzalę“.

XV–XVI a. buvo rašto tautinėmis kalbomis pakilimo laikotarpis. Ilgai krikščioniškos Europos Bažnyčioje ir kultūroje dominavusi lotynų kalba pamažu užleido savo pozicijas. Svarbų vaidmenį tautinių kalbų raidoje suvaidino pagrindinės viduramžių knygos – Šventojo Rašto – vertimai.

Garsus italų kompozitorius, nepamirštamų operų kūrėjas Gioacchino Rossini buvo vadinamas „muzikos Napoleonu“. Dėl populiarių jo operų, tokių kaip „Sevilijos kirpėjas“, „Šilkinės kopėčios“ ir kt., italai ilgai pirmavo Europoje į šalį nustūmę kitų šalių operines tradicijas.

Pokario metais įvairaus lygio saugumo skyriai pradėjo agentūrines paieškos bylas nemažai daliai buvusių prieškario politikų ir karininkų. Pasitaikydavo, kad bylos buvo užvestos asmenims, tik žodžiu ar raštu pasisakiusiems prieš sovietų valdžią.