Vyriausybė vidaus ir tarptautinėse rinkoje kitąmet ketina skolintis apie 6,673 mlrd. eurų. Prognozuojama, kad valdžios skola 2023 metų pabaigoje sieks apie 30,2 mlrd. eurų, arba 43 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP).
Vyriausybės parengtas ir Seime pradedamas svarstyti kitų metų valstybės biudžeto projektas nedidina jo pajamų, o didina valstybės skolą, kurią ateityje suvaldyti bus vis sunkiau, sako opozicinės Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ vadovas, buvęs premjeras Saulius Skvernelis.
Kitų metų biudžete krašto apsaugai skyrus 3 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP) finansavimą, Lietuva peržengtų 5 proc. biudžeto deficitą ir dėl to gerokai brangtų skolinimasis, sako finansų ministrė Gintarė Skaistė.
Finansų ministrė Gintarė Skaistė sako, kad valstybės skola kitąmet šiek tiek viršys optimaliu laikomą maždaug 40 proc. nuo bendrojo vidaus produkto (BVP) lygį.
Kai kuriems ekonomistams raginant neskubėti jau dabar priiminėti naujų „antiinfliacinių“ priemonių, kadangi tokie sprendimai dar labiau išaugintų ir taip jau brangstančią valstybės skolą, Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) frakcijos narė Rasa Budbergytė atkerta, kad mąstymas, jog dabartinėmis kainų augimo sąlygomis pirmiausiai reikėtų rūpintis valstybės deficitu – turėtų būti „baustinas“.
Euro zonos pinigų politikos formuotojams pradėjus didinti bazines palūkanų normas, išaugo ir Lietuvos skolinimosi kaštai, todėl premjerė Ingrida Šimonytė tvirtina, jog Vyriausybė ketina laikytis „atsargios fiskalinės politikos“.
365 mln. eurų pirmąjį šių metų pusmetį susikaupusi buitinių vartotojų skola elektros ir dujų tiekėjai „Ignitis“ bus padengta iki šių metų pabaigos, teigia Finansų ministerija.
Kokią dalį metų mes praleidžiame dirbdami ne sau, bet valstybei tam, kad turėtume mokyklas, kelius, švietimą, kariuomenę ir kitas institucijas? Apie tai LNK kalba Lietuvos laisvosios rinkos instituto (LLRI) prezidentė Elena Leontjeva.
Pirmadienį Lietuvoje minima Laisvės nuo mokesčių diena – simbolinė diena metuose, kuria paminima, kada kiekvienas šalies mokesčių mokėtojas baigia finansuoti valstybę ir pradeda dirbti sau – asmeninei ar šeimos gerovei kurti. Ją skelbiantis Lietuvos laisvosios rinkos institutas (LLRI) paskaičiavo, kad bendriesiems valstybės reikalams mokesčius mokantys lietuviai šiemet dirbo virš penkių mėnesių.
Vyriausybės parengtas 2022 metų biudžetas užtikrina valstybės sektoriaus darbuotojų bei pensininkų pajamų augimą ir tuo pačiu stabilizuoja valstybės skolos augimą, tvirtina premjerė.