Valstybės ir savivaldybių biudžetai per septynis šių metų mėnesius gavo 10,783 mlrd. eurų pajamų – 7,8 proc. (778,5 mln. eurų) daugiau pernai tuo pat laiku.
Valstybės ir savivaldybių biudžetai per šešis šių metų mėnesius gavo 9,424 mlrd. eurų pajamų (be Europos Sąjungos ir kitos finansinės paramos lėšų) – 8,6 proc. (742,6 mln. eurų) daugiau nei pernai tuo pat laiku, trečiadienį skelbia Finansų ministerija.
Valstybės ir savivaldybių biudžetai per tris šių metų mėnesius gavo 4,06 mlrd. eurų pajamų (be Europos Sąjungos ir kitos finansinės paramos lėšų) – 5,6 proc. (215,8 mln. eurų) daugiau nei pernai tuo pat laiku, skelbia Finansų ministerija.
Metų pradžioje smukus valstybės pajamoms iš pridėtinės vertės mokesčio (PVM) ir kai kuriems analitikams teigus, kad šiemet gali būti nepasiektas jo surinkimo planas, finansų ministrė Gintarė Skaistė sako, kad kovo mėnesį tiek PVM, tiek kitų mokesčių surinkimo duomenys geresni.
Valstybės ir savivaldybių biudžetai per du šių metų mėnesius gavo 2,7 mlrd. eurų pajamų (be Europos Sąjungos ir kitos finansinės paramos lėšų) – 3,5 proc. (92,7 mln. eurų) daugiau nei pernai tuo pat laiku, antradienį pranešė Finansų ministerija.
Į valstybės ir savivaldybių biudžetus per devynis šių metų mėnesius surinka 12,759 mlrd. eurų pajamų – 7,7 proc. (911,7 mln. eurų) daugiau negu pernai tuo pačiu metu, skelbia Finansų ministerija.
Valstybės ir savivaldybių biudžetai per 7 šių metų mėnesius gavo 10 mlrd. eurų pajamų – 8,5 proc. (787,4 mln. eurų) daugiau nei pernai tuo pat metu, skelbia Finansų ministerija.
Centrinės valdžios perviršis per penkis šių metų mėnesius siekė 331,1 mln. eurų ir sudarė 0,5 proc. prognozuojamo bendrojo vidaus produkto (BVP). Prieš metus, kai buvo taikomi karantino ribojimai, jis buvo deficitinis ir siekė 850,7 mln. eurų.
Finansų ministrė Gintarė Skaistė sako, kad prielaidų valstybės pajamų augimui yra ne viena, o Finansų ministerijos kitų metų ekonomikos augimo prognozės yra pačios atsargiausios. Jos teigimu, darbo užmokesčio fondo augimas lenks atlyginimų didėjimą, o Lietuvos tarptautinis konkurencingumas bus sėkmingai išlaikytas.
Finansų ministras Vilius Šapoka sako, kad formuojant kitų metų biudžetą reikės atsižvelgti į tai, kad dalis išlaidų bus finansuojamos skolintomis lėšomis. Būtent dėl to, anot ministro, biudžetas turės būti atsargus.