Ukrainos užsienio reikalų ministras Andrijus Sybiha trečiadienį paragino Australiją padidinti savo karinę paramą ir padėti Kyjivo ginkluotosioms pajėgoms atremti įsiveržusios Rusijos karius.
Lenkija pirmadienį pareiškė, kad ne Ukraina, o Rusija turėtų būti „priversta“ derėtis dėl taikos, baiminantis, kad išrinktasis JAV prezidentas Donaldas Trumpas spaus Kyjivą sudaryti paliaubų susitarimą Maskvos sąlygomis.
Septynių Europos šalių užsienio reikalų ministrai ketvirtadienį Berlyne vykusiame susitikime pareiškė, kad Ukrainos kelias į narystę NATO yra negrįžtamas.
Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos instituto (VU TSPMI) direktorė Margarita Šešelgytė sako, kad sunku nuspėti, kaip po Basharo al Assado režimo nuvertimo situacija Sirijoje klostysis toliau. Anot jos, atsivėrusiu galimybių langu gali pasinaudoti Turkijos prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas, siekiantis, kad jo valdoma šalis taptų regiono lydere.
JAV antradienį paskelbė, kad išmokėjo Ukrainai skirtą 20 mlrd. dolerių (19 mlrd. eurų) paskolą, finansuojamą palūkanomis, gautomis už įšaldytą Rusijos turtą.
Kremlius sekmadienį apkaltino Kyjivą, kad jis atsisako derėtis dėl beveik trejus metus trunkančio karo Ukrainoje sustabdymo, ir pareiškė, kad Maskvos sąlygos pradėti derybas nesikeičia.
Kyjivas ketvirtadienį paskelbė sankcijas Sakartvelo ministrui pirmininkui Irakliui Kobachidzei ir šalies de facto lyderiu laikomam milijardieriui Bidzinai Ivanišviliui, pranešė ukrainiečių prezidentas Volodymyras Zelenskis.
Buvęs NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas mano, kad taiką Ukrainoje neprarandant teritorijos pasiekti nėra realu ir siūlo „laikiną sprendimą“.