Vaišinimo ir vaišinimosi ritualai – kaip ir maisto pateikimo estetika – tik iš pirmo žvilgsnio atrodo nesvarbūs. Su meile sukurta šventiška aplinka ramina, nuteikia lengvam bendravimui. Panašiai yra ir su senomis elgesio prie stalo taisyklėmis: jos suvaržo laisvę tiek, kad šventimas nevirstų chaotišku visko, ką akys mato, kimšimu į skrandį.
Užtenka sulaukti pakvietimo dalykiškai papietauti restorane, kad, žvelgdamas į mįslingos paskirties šakutes, peilius, taures pasijustum it dramblys porceliano parduotuvėje ir prisiektum sau išmokti stalo serviravimo abėcėlę.