Pats birželio vidurys – dar viena su gedulo ženklu atmintina diena, kasmet bylojanti ir primenanti apie raudonojo tvano pradžią, kuris kadais užtvindė laisvą respubliką pusšimčiui metų, nušluodamas – kaip nūnai Dniepro vanduo viską pakeliui po Kachovkos užtvankos sugriovimo – šviesiausius protus, didžiausius talentus ir tiesiog laisvos šalies piliečius, o tie, kurie išgyveno šioje groteskiškoje Nojaus arkoje ir prisitaikė prie bolševikinės ekosistemos, ilgam apsikrėtė raudonuoju maru (kai kurie netgi genetiškai šią negalią ėmė perdavinėti savo palikuonims).