Koncerno „Icor“ valdoma bendrovė „City Service“, prižiūrėjusi Vilniaus darželių ir mokyklų šilumos ūkį, miestui turi sumokėti 10,3 mln. eurų, nutarė teismas. Bendrovė teismo sprendimą ketina skųsti.
Numatoma, kad naujoji Vilniaus kogeneracinė jėgainė (VKJ), naudodama biokurą ir komunalines atliekas, pagamins kone pusę sostinei centralizuotai tiekiamos šilumos.
Vilniaus valdžiai tarptautiniame arbitraže bylinėjantis su Prancūzijos energetikos įmone „Veolia“ dėl investicijų į šilumos ūkį, dalį teisinių išlaidų finansuos pernai lapkritį Liuksemburge įsteigtas rizikos kapitalo fondas „Profile Investment“.
Seime svarstomos Šilumos ūkio įstatymo pataisos turi užtikrinti gyventojų, o ne šilumos sektoriaus įmonių interesus, tačiau vartotojų teisių gynėjai pasigenda informacijos ir ekonominio vertinimo, kaip siūlomi nauji pakeitimai atsilieps šildymo kainoms, teigia Lietuvos vartotojų organizacijų aljansas (LVOA).
Ketvirtadienį dėl užsitęsusių diskusijų nepavykus priimti sprendimo dėl to, ar iš sostinės šilumos ūkio pasitraukusi „Vilniaus energija“ vartotojams yra skolinga papildomus 3,054 mln. eurų, Kainų komisija tai toliau nagrinėja penktadienį.
Lietuvos šilumos ūkis bus pertvarkomas, o nepriklausomi gamintojai ir šilumos tiekėjai konkuruos vienodomis sąlygomis. Valstybinė kainų ir energetikos komisija trečiadienį vienbalsiai patvirtino naują metodiką.
Vilniuje oficialiai pradėta kogeneracinės jėgainės statyba. Skelbiama, kad metines vilniečių išlaidas šilumai ji sumažins apie 13 mln. eurų, o atliekų tvarkymui – 10 mln.
Vokietijos kompanija „Danpower“ siekia leidimo Vilniuje investuoti apie 25 mln. eurų į naują biokuro jėgainę, kuri leistų gyventojams kasmet sutaupyti iki 2 mln. eurų už šilumą ir padėtų Lietuvai įgyvendinti strategine pripažintą žaliosios energetikos plėtrą.