Pasaulinės literatūros aukso fondui priskiriamame Nikolajaus Gogolio „Revizoriuje“ vaizduojamas mažo Rusijos provincijos miestelio gyvenimas, kurį iš snaudulio pažadina netikėtai atvykęs valdininkas iš sostinės. „Revizoriaus“ personažai – „maži“, ydingi žmogeliai, skęstantys nuodėmių ir nuobodulio liūne. Bet režisierius jų nesmerkia ir neniekina – R.Tumino spektaklyje jie, apsėsti fantazijų apie įdomesnį, šviesesnį gyvenimą, netgi įgyja savito žavesio, kelia atlaidų šypsnį ar net užuojautą. Toks paradoksalus požiūris į chrestomatinę, daugybe