Mokslininkai teigia, kad jau nuo trečiojo gyvenimo dešimtmečio prasideda degeneraciniai žmogaus organizmo pokyčiai – mažėja raumenų masė, fizinis pajėgumas ir vystosi kognityvinių funkcijų – dėmesio, atminties, informacijos apdorojimo greičio ir kt. sutrikimai. Su senėjimu susiję smegenų pokyčiai laikomi neurologinių pakitimų (pvz., lengvo pažintinių funkcijų sutrikimo ar senatvinės silpnaprotystės, dar kitaip vadinamos demencija) vystymosi rizikos veiksniais, todėl daugelis vyresnio amžiaus žmonių nerimauja dėl atminties ir mąstymo gebėjimų. Suprantama, kad vyresnio amžiaus žmogui mokytis naujų dalykų reikia daugiau laiko nei anksčiau, kartais pamiršta sumokėti sąskaitą. Dažniausiai tai yra lengvo užmaršumo požymiai, o ne rimtos atminties problemos. Tačiau kai kurie požymiai, tokie kaip lengvas kognityvinių funkcijų sutrikimas, atsiranda daug metų iki senatvinės silpnaprotystės ir didina demencijos progresavimo riziką nuo penkių iki dešimties kartų.