2015-08-13 04:00:00
Jau antrą savaitę kasdien dairomės į dangų, tikėdamiesi ten išvysti bent vieną debesėlį, suteikiantį vilties giliau panirti jei jau ne nusekusių upių žuvims, tai bent jėgas atgauti siestos išsiilgusiems valdininkams, kurių gerasis viršininkas, supratęs darbingo pavaldinio naudą, darbo dieną per karščius leido pradėti nuo septynių ryto.
Bet kaip šuns balsas į dangų neina, taip ir mūsų hipnotizuotas dangus nūnai pasišaipė iš žmonių savimylos bei neįgalumo kontroliuoti viską ir visada. Tad vietoj gaivinančio lietaus Visatos Pokštininkas į žemę pažėrė
