Jausmų apsuptyje, o kartu – gilaus kūrinių turinio ir itin intelektualaus atlikimo apsuptyje. Taip galima apibūdinti balandžio 21 d. Kauno valstybinėje filharmonijoje vykusį koncertą tokiu pat pavadinimu „Jausmų apsuptyje“.
Lietuvos autorių teisių kolektyvinio administravimo asociacija LATGA kartu su Kultūros ministerija pakvietė valstybinių muzikos kolektyvų, Lietuvos nacionalinio kultūros centro, muzikos mokyklų ir kitų suinteresuotų organizacijų atstovus į atvirą diskusiją, kurioje aptarė natų kopijavimo problemos sprendimo būdus.
Kačerginėje, buvusioje Mašiotų ir Urbšių šeimų vasarvietėje, kuri apima namelį ir parkų sklypus, daugiau nei 20 metų šeimininkauja Prano ir Jono Mašiotų palikimo puoselėtojų draugijos nariai. Šeimininkauja, vadinasi, prižiūri patikėtas valdas ir atkuria minėtų šeimų gyvenimą čia, pratęsia atminties apie juos laiką.
O, kad mano plunksna būtų tokia lengva ir grakšti, kaip lengvas ir grakštus buvo šis vakaras! Balandžio 5-ąją, pavasario pažadų kupiną vakarą, Kauno valstybinė filharmonija buvo pilnutėlė gerai nusiteikusių melomanų. Natūralu – juk grojo kauniečių mylimas Kauno miesto simfoninis orkestras (KMSO), dainavo nuostabūs solistai – JAV tenoras Stephenas Costello ir Lietuvos sopranas Gabrielė Bukinė, dirigavo pats Constantine’as Orbelianas.
Senas lietuvių liaudies muzikos instrumentas – kanklės – pastaraisiais metais vis populiarėja. Vis dažniau jis skamba skirtingais pavidalais – nuo pačių seniausių penkiastygių kanklių iki naujoviškų, modernių koncertinio instrumento versijų, o jomis atliekama muzika taip pat kuo įvairiausia – nuo archajiškų sutartinių iki šiuolaikinės. Grojama tiek savo malonumui, tiek ir įvairiomis progomis, per asmenines šventes. Kanklės prabyla net popmuzikoje, o į kanklių muzikos koncertus susirenka vis daugiau klausytojų.
2023-iesiems skaičiuojant paskutines dienas, pasaulį išvydo kompaktinė plokštelė „Concerto Claro“, kurioje – trys lietuvių kompozitorių kūriniai klarnetui. „MAMA Studios“ išleisto įrašo iniciatorius – Lietuvos nacionalinio simfoninio orkestro solistas, Kristupo medinių pučiamųjų instrumentų kvinteto įkūrėjas ir narys klarnetininkas Andrius Žiūra.
Lietuviškos kamerinės muzikos repertuarą tikriausiai galima būtų pavadinti savotišku mūsų kultūros skauduliu. Plačiai ir garsiai Lietuvos (o dabar – jau ir užsienio) koncertų salėse skamba mūsų profesionaliosios muzikinės kultūros pradininko Mikalojaus Konstantino Čiurlionio opusai simfoniniam orkestrui ar fortepijonui, jaunosios kartos atlikėjai į savo repertuarus vis aktyviau įtraukia šiuolaikinių lietuvių kompozitorių kūrinius.
Visai Lietuvai ruošiantis kitąmet (birželio 29–liepos 6 d.) jau šimtąjį kartą vyksiančiai Dainų šventei, jaunieji menininkai permąsto chorinės muzikos žanrą. Pagal geriausius Europos pavyzdžius suburtas Lietuvos nacionalinis jaunimo choras, kuriame dainuoja jauni atranką įveikę profesionalai.
Šį rudenį operos solistė Gabrielė Bukinė laimėjo tarptautinį Klaudios Taev jaunųjų operos dainininkų konkursą. Prieš porą metų baigusi Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Muzikos akademiją (MA), kur šiuo metu dėsto, ji dainuoja Kauno valstybiniame muzikiniame teatre (KVMT), kituose Lietuvos ir užsienio teatruose. Nuo šio gruodžio ją girdėsite ir Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro (LNOBT) scenoje, kurioje įsikūnys į Violetą Giuseppe’ės Verdi operoje „Traviata“, Zarą „Sarsueloje“ ir Antonią Jacques’o Offenbacho operoje „Hofmano istorijos“. Pokalbis – apie šį konkursą ir apskritai konkursus, studijas ir gyvenimą dainuojant.