masė

2015-03-17 09:59:00

Judanti beformė masė, kuri ryja magnetus

Galbūt ji kuo nors primena milžinišką nežemiškos kilmės amebą, terorizuojančią miestelio gyventojus viename XX a. šešto dešimtmečio siaubo filme "Gniutulas" (The Blob). Tačiau ši judanti beformė masė žmonių nepuola – ją domina ir masina tik magnetai. Ypač galingesni magnetai. Ne tik domina ir masina, bet ir išjudina – jei gniutulas atsiduria netoli magneto, jis pradeda judėti jo link, o pasiekęs magnetą, jį apgaubia ir "praryja". Tokiu būdu labai vaizdžiai galima pademonstruoti magnetinio lauko veikimą. Įmagnetintas silicio gelis (šįkart į jį įmaišyta g

Skaityti daugiau

2011-12-14 18:29:14

Mokslininkai aptiko trūkstamos subatominės dalelės pėdsakus

Tarptautinė mokslininkų grupė antradienį paskelbė aptikusi ženklų, jog iš tikrųjų egzistuoja vadinamieji Higso bozonai - elementariosios subatominės dalelės, kurios, kaip manoma, atliko itin svarbų vaidmenį ankstyvajame Visatos raidos etape po Didžiojo sprogimo. 82 metų Didžiosios Britanijos fizikos teoretikas Peteris Higgsas (Piteris Higsas), kuris 1964 metais pirmasis paskelbė prielaidą apie šios dalelės egzistavimą, laikydamas ją trūkstama grandimi didžiojoje medžiagos ir energijos teorijoje, stebėjo šį internetu tiesiogiai transliuotą pranešimą su savo bendr

Skaityti daugiau

2011-12-13 20:49:52

Antradienį gali būti paskelbta apie Higso bozono aptikimą

Mokslininkai tikisi, kad antradienį CERN pavyks aptikti „dieviškąją dalelę“ – Higso bozoną. Ši dalelė ypač rūpi mokslininkams, nes jos aptikimas padėtų paaiškinti, kodėl kūnai turi masę, bei atskleistų kitus elementariųjų dalelių dėsnius. Be masės, kurią turėtų paaiškinti Higso bozonas, dalelės skrietų visatoje šviesos greičiu ir neleistų dalelėms susijungti bei formuoti atomų, kurie sudaro visus kūnus kosmose, praneša „Daily Mail“. Apie Higso bozono egzistavimą nuspėjo Edinburgo universiteto fizikas Peteris Higgsas dar 1964 metais. Tačiau bozono

Skaityti daugiau

2011-11-28 21:39:26

Bandoma nustatyti tamsiosios medžiagos dalelių masę

Brauno universiteto (JAV) fizikai skelbiasi nustatę apatinę tamsiąją medžiagą sudarančių dalelių masės ribą. Ne paslaptis, jog pagal dabartinius kosmologijos modelius ši paslaptinga materija sudaro net ketvirtį mūsų Visatos. Darbe, publikuotame „Physical Review Letters“ žurnale, tyrėjai teigia, kad tamsiosios medžiagos dalelių masė yra ne mažesnė nei 40 gigaelektronvoltų (GeV). Šis rezultatas yra svarbus, nes verčia suabejoti požeminių eksperimentų, kurių metu esą buvo aptikta tamsioji medžiaga, duomenimis. Jeigu tamsioji medžiaga iš tiesų egzistuoja, Brau

Skaityti daugiau

2011-11-25 21:08:26

Masės ir energijos sąryšis: kodėl negalime pasiekti šviesos greičio?

Kartais teigiama, jog priežastis, dėl kurios negalima skrieti greičiau už šviesą, yra tai, kad didėjant skriejimo greičiui atitinkamai auga jūsų masė. Kitaip tariant, kad ir kiek jūsų žvaigždėlaivis sugebėtų suteikti energijos, jus priartėsite prie tokio taško, kuriame nebepavyks pagreitėti, nes jūsų masė artės prie begalybės atžymos. Toks mąstymas geriausiu atveju yra nepilnas tikrovės atspindys ir nėra itin tinkamas bandant paaiškinti, kodėl niekada nejudėsime greičiau už šviesą. Vis dėlto šis pasakojimas pateikia kelias naudingas įžvalgas apie tai, k

Skaityti daugiau

2011-11-04 06:05:39

Internetas sveria tiek pat kiek braškė

Visas internetas sveria tiek pat kiek viena braškė. Toks teiginys stebina ir glumina, tačiau tai gryna teisybė, jeigu skaičiuotume visą elektros energiją reikalingą internetui veikti. Matematikai paskaičiavo, kad pasaulyje yra apie 75 - 100 mln. interneto serverių, jie visi naudoja apie 40 mlrd. kilovatvalandžių energijos. Tiek energijos sveria apie 50 g - kiek vienadidelė braškė. Jeigu į skaičiavimus įtrauktume ir visus įrenginius naudojančius interneto ryšį, tuomet turėtume trijų didelių braškių svorį. Jei jus stebinai tai, kad energija turi masę, tai prisiminkit

Skaityti daugiau

2011-08-25 15:43:55

Tamsiau už tamsiąją materiją: ar Visata sudaryta iš juodųjų skylių?

Astrofizikos pasaulyje suformuluota nauja kontraversiška teorija. Jos autorius, Edinburgo Karališkosios observatorijos (Škotija) astronomas Maikas Hokinsas (Mike Hawkins) įsitikinęs, jog trūkstama Visatos masė gali glūdėti mažytėse juodosiose bedugnėse, kurių Visatos platybėse klaidžioja ištisos ordos. Taip jau yra, jog didžioji dalis Visatos medžiagos arba neskleidžia jokios šviesos, arba skleidžia tokią silpną šviesą, jog šios aptikti beveik neįmanoma. Daugelis yra linkę manyti, jog vadinamąją tamsiąją materiją sudaro ligi šiol neaptiktos subatominės dalel�

Skaityti daugiau

2011-08-23 19:09:04

Sėkmingai siaurinamas Higso bozono paieškos laukas

CERN laboratorijos Didžiojo hadronų priešpriešinių srautų greitintuvo (LHC) specialistai paskelbė, jog jie gerokai sumažino masės sritį, kurioje gali slėptis neaptinkamasis Higso bozonas. ATLAS ir CMS detektoriuose gauti duomenys su 95 procentų tikimybe leidžia teigti, jog Higso bozono masė nėra 145 – 466 gigaelektronvoltų (GeV) srityje. Šie rezultatai pristatyti kas dvejus metus rengiamoje Leptonų ir fotonų konferencijoje. Šiemet tyrėjai apsilankė Mumbajuje (Indija). „Kiekvienąkart pridėję naujų duomenų, mes priartėjame prie srities, kurioje gali tūnoti Higso

Skaityti daugiau

Apklausa

Ar esate patenkinti rinkimų rezultatais?

Taip

Iš viso balsų: 1040

Kitos apklausos

Savaitės apklausa:

diena.lt

Renginių organizavimas

diena.lt_728x90_desktop_sticky_DFP