Kauno Maironio universitetinė gimnazija 160-ies metų sukaktį mini ir eisenomis, ir išskirtinėmis pamokomis. Jubiliejų lydi ir poeto Maironio eilės bei šio lietuvių dainiaus atmintis.
2022-aisiais minime iškilaus Lietuvos tautinio atgimimo dainiaus, žymiausio XIX a. pab.–XX a. pr. lietuvių poeto, katalikų kunigo, prelato, profesoriaus, naujosios lietuvių poezijos pradininko, vertėjo Jono Mačiulio-Maironio 160-ąsias gimimo metines ir 90-ąsias mirties metines.
Iš lietuvių į japonų kalbą išvertusi keturias knygas, Aya Kimura „Kauno dienai“ prasitarė, kad kaupiasi Maironiui, kurio eilėmis Tekančios Saulės šalies žmonėms ketina pasakoti apie Lietuvą.
Birželio 28 dieną sukako 90 metų, kai netekome vieno ryškiausių Lietuvos poetų – Maironio. Tačiau kauniečiai pasigedo šios datos minėjimo ir tikino, kad ši istorinė asmenybė nebuvo tinkamai pagerbta.
Kultūros ministras Mindaugas Kvietkauskas dalyvavo poeto, kunigo Jono Mačiulio-Maironio gyvenimui ir kūrybai skirtos naujos ekspozicijos atidaryme Maironio lietuvių literatūros muziejuje Kaune.
Vaišingumu garsėjęs ir puikią kompaniją mėgęs tautos dainius Maironis ignoravo Naujųjų metų sutikimo šventę. Jo amžininkų prisiminimuose nėra apie tai net užuominos.
Sankt Peterburgo lietuvių bendruomenė negali įamžinti poeto, kunigo Jono Mačiulio-Maironio kūrybingiausių metų, praleistų šiame mieste. Ant pastato, kuriame Maironis dirbo, ketinta atidengti atminimo lentą, tačiau dabar čia veikiančio universiteto vadovai nepaiso miesto valdžios leidimų ir stabdo procesą.
Šventiniame šurmulyje, šiandien apėmusiame Kauną, buvo galima sutikti ir tokias iškilias Lietuvos istorines asmenybes, kaip Joną Basanavičių, Maironį, Joną Vileišį bei Danielių Dolskį. Portalas kauno.diena.lt jiems visiems uždavė po vieną šiandieniniams jų palikuonims aktualų klausimą.
Jei vakar savo 122-ojo gimtadienio proga rašytojas Balys Sruoga būtų pakėlęs taurę midaus, jis greičiausiai būtų išvadintas tautos girdytoju. Šią savaitę viešojoje erdvėje kilo pasipiktinimo banga cenzoriams užsimojus kupiūruoti šio rašytojo kūrybą.
Šeštadienio vakarą tiesioginiame LRT TELEVIZIJOS eteryje – muzikinio projekto „Dainuoju Lietuvą“ finalas. Po dešimties atrankinių laidų ir trijų pusfinalių, šimtmečio daina išrinkta „Lietuva brangi“, kuriai žodžius parašė poetas Maironis, o muziką – Juozas Naujalis.