Joniškės kapinėse trūksta tvarkos – tokį nusiskundimą išreiškė klaipėdietė Ilona. Nuvažiavusi aplankyti artimųjų kapų, moteris nustebo, kad šioje vietoje aplink stūkso žolės, net trukdančios pasiekti kapavietes.
Prieš keletą dienų prie pat Joniškės kapinių, ant tako, vedančio link geležinkelio, užtikau 1940 m. vokiškais įrašais iškaltą atverstos knygos formos balto marmuro suskilusią antkapinę plokštę.
Joniškės kapinėse prasidėjo remonto darbai. Nuo ketvirtadienio darbininkai ėmė šalinti daugelį metų stovėjusią mūrinę tvorą, iki šiol skyrusią sodų bendrijos „Diana“ gyventojų namus ir mirusiųjų kapus.
Gyventojai, turintys sodų sklypus Klaipėdos mieste, džiaugiasi tokiu turtu, bet ne tie, kurių bendrija vadinasi „Švyturys“. Iš visų pusių sunkiai pasiekiamos bendrijos nariai piktinasi tuoj neteksiantys paskutinio trumpiausio tako į savo sklypus per Joniškės kapines.
Po Visų Šventųjų dienos ir Vėlinių Joniškės kapines lankę žmonės ėmė piktintis – vienoje kapinių pusėje turėjo klampoti po purvyną. Nemaloniai nustebę liko ir po ilgojo savaitgalio į kapines atėję darbininkai, čia tvarkantys nuotekų sistemą. Ne vieną jau atliktą darbą jiems teko daryti iš naujo.
Artėjant Visų šventųjų ir mirusiųjų pagerbimo dienoms padaugėjo gyventojų, ypač senyvo amžiaus, kurie iš anksto važiuoja aplankyti artimųjų kapų į Joniškės ir Lėbartų kapines. Miesto vežėjai ragina saugoti save bei kitus ir nelipti į pilnus keleivių autobusus – palaukti, kol atvažiuos kitas.
Joniškės kapinėse nuo vasaros vyksta dideli darbai. Juos atliekančios bendrovės atstovai tikina, jog iki lapkričio pradžios pasistengs, kad žmonėms nereikėtų klampoti per purvą.
Artimųjų amžino poilsio vietą Joniškės kapinėse lankiusią klaipėdietę stebina, kaip ji mano, kapinių prižiūrėtojų nerūpestingumas. Moteriai akis bado keletą mėnesių gulintis išvirtęs ir kapinių tvorą sulaužęs medis, kurio niekas neskuba šalinti.